Mes visi mylim Lietuvą ir skaniai pavalgyt!

Ką doras patriotas pasakytų apie nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose? „Man nusispjaut! Lenkiškais žodžiais tegu rūpinasi lenkai, prancūziškais - prancūzai, o aš stengiuosi taisyklingai kalbėti ir rašyti savo kalba. Kai pasipainioja kokia svetima pavardė, man terūpi, kaip ją teisingai įterpti į lietuvišką sakinį. Pase piliečio vardas ir pavardė nesudaro jokio sakinio, taigi ir bėdos nėra.“ Panašiai per visuomeninį radiją atsakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Jūratė Palionytė, paklausta, kokia yra jos nuomonė šiuo opiu klausimu.

Iš tiesų smagu justi per Tėvynę ritantis meilės bangas, malonu girdėti, kad visi stosime jos ginti, vos tik prireikus. Tačiau klausydamas karštos naujai iškepto šaulio priesaikos: „Mes pasirengę numirti, kad apsaugoti Lietuvos žemę!“, įsivaizduoju, kaip žaliųjų žmogučių propagandinė ataka ką tik užėmė dar vieną lietuvių kultūros pilį. Kalbą žudo ne užsieniniai žodžiai, o svetimi jų junginiai, mums nebūdingi deriniai ir iškreiptos prasmės. Tikri lietuviai šitaip nekalba.

„Mes visi mylim maistą!“ išgirstu, o ausyse skamba „Люблю повеселиться, особенно - пожрать!“. Lietuviai myli savo artimą, Tėvynę, knygą, lyrą, o apie kiaušinius, bandeles ir popiečio poguliuką sako „mėgstu“. Kitomis kalbomis, pavyzdžiui, rusų, verčiamas „myliu“ žodis vartojamas laisviau, jo reikšmė platesnė.

Nenoriu kaip nors bjauriai įgelti būtent geltonai žaliems „Maxima“ (lotynų kalbos žodis, todėl rašomas su „x“) tinklo konkurentams. Brolių Ortizų pas mus įsteigta prekybos verslovė nusipelnė nuoširdžios pagarbos už atkaklų ir sąžiningą triūsą. Vieni pirmųjų pradėję pratinti tautiečius prie šiuolaikinės savitarnos, jie daug prisidėjo, kuriant lietuviškos mažmenos pažangą.

 

Be to, apklausų duomenys įtikinamai atskleidžia, kad prekybininko tautiškumas pirkėjų įpročių nekeičia, todėl varžytis šiuo rodikliu nėra jokios prasmės. Žmonės perka ten, kur pigiau, maloniau, patogiau. Ir teisingai daro! Pradėjęs sverti prekių ar paslaugų tautybes, greit susipainiotum. Tarkime, kurios šalies ekonomiką labiau paremi, įsigydamas “Volvo”: Švedijos ar Kinijos? 

„Iki“ kadaise buvo tikrai vietinis tinklas. Dabar bendrovę valdo kiti ją nusipirkę užsieniečiai. Abejoju, ar ankstesni savininkai, pavadinę savo kūrinį lietuvišku vardu, būtų pritarę šiandieniniam šūkiui. Ne akcininko pavardė lemia, kiek reklamų kūrėjai moka lietuviškai.