Akimirka

Kai tavo vardą pamiršau,

Pasaulis tyliai susitraukė.

Sudejavau: „Atsiprašau...”

Per žydrą vienkartinę kaukę.

 

Išleido kvapą virdulys,

Užgeso Elektrėnų žvakės.

Negrįš iš girios eigulys,

Moralės GPS‘ui – šakės.

 

Tirpstu lyg cukrus ar druska,

Banga praryja elektroną,

Ir neberūpi, nors tu ką,

Po kiek bitkoinų makaronai.

 

Nustojo spengti ausyse,

Apkartęs vartosi Dekartas.

Iškrito įkarščio rasa,

Apsimeta, kad pirmas kartas.

 

Tik jūra dvelkia kruvinai,

Jos juokas žybsi laiko kloniais.

Ant kelmo svarsto angelai,

Ar Frenkeliui atleis Janonis.

 

O aš tavy atleisiu sau,

Palaima plūs naktis gėlėta,

Dėkosiu Krišnai už „know-how“

Akimirką be interneto.