Mano debiutas – recenzijos recenzija

 

Parašyti knygai tereikia trijų dalykų: talento, gebėjimo susikaupti ir ištvermės. Parašyti knygos recenzijai tereikia noro. O aš šįkart debiutuoju, rašydamas recenzijos recenziją. Tam neprireikė beveik nieko, gal tik menko stumtelėjimo.

Tokį postūmį pajutau perskaitęs pagarsėjusio bibliofilo ir analitiko Petro Kudaro recenziją nežinomos keliautojos knygai, pavadintai „LT-08117“. Petras pirmasis atkreipė dėmesį į neįtikėtinai nuostabią knygą, kurioje visapusiškai išnagrinėta LT-08117 pašto indeksu apibrėžta teritorija Vilniaus Žvėryne. Šis originalus nemenkos apimties kūrinys tikrai yra vertas rimtesnio istorikų bei literatūros kritikų dėmesio, tačiau aš, neturėdamas nei laiko nei noro gilintis į anonimiškai pristatytą veikalą, pasitenkinau jo recenzija.    

Sąmoningai pasirinkau priskirti „LT-08117“ autorystę moters plunksnai, nes tikiu, kad puikiai sukaltas tekstas, be kitų gausių nuopelnų, žymi dar ir falokratijos griūties pradžią. Tuo tarpu recenzento pernelyg nesuintriguoja rašytojos pageidavimas likti nežinoma. Petras nemėgina prisikasti prie talentingos ir paslaptingos keliautojos tapatybės, net nebando ieškoti jos stiliaus panašumų su Elena Ferrante, Larsu Kepleriu ar kitais garsiais pseudonimais. Su šiuo atsainoku Kudaro požiūriu būčiau linkęs sutikti – juk skaitytojui svarbiausia turinys, o ne bulvariniai autorystės aspektai. Akivaizdu, kad knygos gelmė, išsamiai aprašant siauro Žvėryno plotelio istoriją, architektūrą, žmones ir net florą bei fauną, paliko recenzento sieloje neišdildomą pėdsaką.   

Pirmiausia Petras išvardija silpnąsias „LT-08117“ puses. Tai, jo manymu, yra į turistinį gidą pretenduojantys autorės klajonių po tyrinėjamą rajoną įspūdžiai ir gilesni iš šių tyrinėjimų iškilę apmąstymai apie žmogiškąją būtį bei Lietuvos istoriją. Griežtai nesutinku. Juk tik išskirtinis rašytojos talentas dovanoja skaitytojams gilius žmogaus būties apmąstymus, pateiktus taip, tarsi knyga tebūtų kuklus patarimų rinkinys pirmąsyk Vilniuje apsilankiusiam atvykėliui. Puikus pavyzdys – čia gyvenusio ir kūrusio Bronislovo Lubio pėdsakai: jo verslo imperijos centrinė būstinė ir buvusio premjero namai. Bene brangiausia šalyje rezidencija neseniai teisėtai perėjo technologijų magnato Tomo Okmano nuosavybėn. Visai be reikalo žodį „milijardierių“ recenzentas padabino kabutėmis, juk visa tai apmąstęs skaitytojas iškart patiria savo būties trapumą ir piniginės lengvumą.

Stačiai apstulbina Kudaro klaviatūra perteiktas rašytojos sugebėjimas įtaigiai atpasakoti esminę Lietuvos naujųjų laikų istorijos raidą, išvaikščiojus vos 6-7 kvartalus sostinėje. Čia dar veikia šiame rajone gyvenančio Vytauto Landsbergio biuras. Gaila, buvusio restorano „Traidenis“ vietoje iškilęs daugiabutis nepakliūva į LT-08117 aprėptį, antraip ir knygoje, ir jos recenzijoje būtų paminėtas incidentas, kai į užeigoje XX ir XXI amžių sandūroje vykusią puotą motociklu įvažiavo ginkluotas šaulys ir paniekino ten lėbavusių pretendentų į naujuosius kunigaikščius autoritetą.  

Recenzijos kūrėjas daugiau dėmesio skiria knygoje atpasakotai senesnių laikotarpių istorijai, žavisi greta daugiabučių ir prabangių vilų vis dar tebesiglaudžiančiais medinukais, apdainuoja „idiliško kaimo vaizdus primenančius šulinius“. Pro jo akis neprasprūsta nei pirmieji troleibusų kontaktinio tinklo stulpai, nei kadaise miestiečių pamėgtos maudyklos. Istorijos spragos žioji tik vėl įžengus į naujuosius laikus – juk įsimintinas eksmero Remigijaus Šimašiaus žygdarbis, benzopjūklu išretinant būsimo dviračių tako vietoje susodintas tujas, bus įkvėpęs dabartinio Argentinos prezidento rinkiminės kampanijos stilių ir suformavęs pasaulio libertarų vedlio įvaizdį.

Kurjeriai, pristatydami LT-08117 pažymėtas siuntas, aplanko įspūdingiausius šio nediduko lopinėlio pastatus: Kazachstano ambasadą (vertėtų prisiminti kito LR premjero, AMB, vaidmenį suteikiant sklypą šiai atstovybei), Kompozitorių namus ir recenzentą sužavėjusią senokai parduodamą Vokietijos ambasadoriaus rezidenciją (reto grožio išorės ir neįtikėtinai nykaus interjero statinys, neturintis net stoginės automobiliui).  

Nemenką recenzijos dalį paskyręs knygoje šmaikščiai pristatytiems apylinkių katinams Miciui ir Lakiui su nenustatyto vardo broliu, Kudaras išsisemia ir palieka skaitytojus nepaminėjęs bene įdomiausių LT-08117 žinduolių – bebrų. O juk šių graužikų vardu ne atsitiktinai pavadinta Neries sala (kaip tik esanti arčiau prie autorės aprašomo dešiniojo kranto) prilaiko kiekvieną ledonešį.

Derėtų padėkoti recenzentui už itin vykusiai atskleistą knygos žemėlapių ir akvarelinių iliustracijų vertę. Harmoningai papildantys tekstą vaizdai – tikras džiaugsmas menkesne ištverme apdovanoto skaitytojo akims.

Linkiu gerbiamam Petrui, o ir kitiems gausiems literatūriškai tarpdisciplininės studijos „LT-08117” adeptams, susilaikyti neįkėlus kojos į knygoje išnarstytą teritoriją. Ten tikrai nepatirsite įspūdžių spektro, sušvitusio perskaičius knygos recenziją. Šis Borgeso atminimo vertas Kudaro darbas turėtų įkvėpti platesnį tinklaraštininkų, o gal ir rašytojų, ratą kurti ne poeziją ar prozą, bet jų recenzijas. 

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais mąstytojais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt    

Grožis (galia siaubinga)

Borisas Grebenščikovas „Красота (это страшная сила)“

Jokie klaipėdietiškos operos niuansai

Neišklaipė mano pamatinių nuostatų.

Aš toli lakiojau lyg raudonas aitvaras,

Kol bendraamžiai vis traukdavo uostyti.

 

Jau netrukus tapsiu turtingas be galo,

Po pasaulį platų orus vaikštinėsiu.

Neįkrės man baimės jokie kapitalai,

Juos visus lengvai pastogėn sudėsiu.

 

Toks Čžu treniravosi gaudyt drakonus,

Aibes šilko ir aukso šiam sportui iškratė.

Tik, gaila, ragaudamas gyvenimo skonius,

Nė menkiausio drakono jisai neužmatė.

 

Paskaičiau apie tai senovės gramatikoj,

Ir tą pačią dieną pabėgau iš kaimo.

Juk jau greitai būsiu turtingas lyg pasakoj

Ir patsai išmėginsiu išminčių laimę.

 

Susiręsiu trobą vien iš žemės kaulų,

Bėgdami iš ryto aplankys jaunuoliai.

Duosiu pažarstyti spindinčių kristalų,

Te vaivorykštiniai konverguoja šuoliai.

 

Ir į jokias gėrybes stebuklingų bokštų

Niekada nesutiksiu jų išmainyti,

Nes jau greitai gausiu visa, ko tik trokštu,

Ir tiksliai žinosiu, ką su tuo daryti.

Todėl, kad

 

Grožis – galia siaubinga,

Stinga žodžių jai apsakyt.

Grožis – galia siaubinga,

Tik aš neboju,

Noriu pavyt.

 

Taip gyvuoju aš, taip gyvuoji tu,

Besąlyginis grožis išgelbės mus kartu. 

 

Išversta iš rusų kalbos.

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais mąstytojais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt   

Eilėraštis apie penkis užmuštuosius krentančios užsieninės pagalbos siuntos

 

Scott Alexander, 2024 kovas. Eilėraštį įkvėpė pranešimas apie penkis žuvusiuosius Gazoje, kai 2024 m. kovo 8 d., sugedus parašiutui, ant žmonių nukrito pagalbos siunta.  

Kai žmogų žemėn Sutvėrėjas

Paleido laukt rytojaus,

Mylėt prisakė Poną Dievą

Na, ir kitus dvikojus.

 

Dievulį garbint pravartu,

Giedoti Jam širdingai,

Nes Dievas, nors kažkur toli,

Yra labai galingas.

 

O štai mylėti artimą

Derėtų dėmesingai,

Mat jis greta vis painiojas

Toks gležnas ir mirtingas.

 

Juk Marksas, Midgley, Mao

Smagiai pasistangino –

Žmonėms žadėjo gera,

Bet pragaran nugynė.

 

Ir Corbusier, ir Galtonas,

Ir Ehrlichas, ir Kiplingas

Išjudino po bangą,

Oi daugel nuskandinusią.

 

Kai sviedžiate monetą

Benamiui į puodelį,

Ji gali kirst į veidą

Ir įtaisyt randelį.

 

Kai tiesiat duonos kriaukšlę

Badaujančiam vaikeliui,

Ji gali gult skersai gerklės

Ir numarint vargšelį.

 

Juk neįtartum, kad šalpa

Pakryps taip netikėtai

Ir žemėn krintanti siunta

Užmuš palestinietį.

 

Jaunystėj filosofai man

Nurodė daug kelių,

Tad išmintingai pasirinkt

Gebu iš keturių:

 

·      (1)Paverst širdelę titnagu,

Kad ta nesuspurdėtų,

Kai atsipūtęs čilinsiu

Delnais švariai sudėtais.

 

·      (2)Paglostyti kačiuką

Ir pasijust šaunuoliu,

Kol Gazos mergaičiukės

Po vieną išgaruoja.

 

·      (3)Gal tapti Gėrio modeliu,

Surinkti labdaros,

O ja pritrėškus moterį,

Įkalt ir padejuot.

 

·      (4)Ar godžiai vesti apskaitą,

Pasverti naudą kaštų,

Papildyt blaiviai sąskaitą,

Pateikti banko raštą?

 

Kol jaunas, kėliau vėliavas

Ir siūliaus nešti kryžių.

Dabar praplikęs sėdžiu

Skaičiuoti pasiryžęs.

 

Jei nusisuks staiga sėkmė,

Užlies raudoniu gėda,

Sakysiu: „Be manos zuities

Baisesnės lauktų bėdos.“

 

Kai Atpildo dienõs teisme

Išrėš Jis pyktį aitrų,

Paleisiu drebančia ranka

Aš Power Point‘o skaidrę.

 

Ir jei tada Jis pabaksnos,

Kur skaičiai neteisingi,

Aš atsakysiu: „Tu toli,

Nors ir labai galingas.

 

O žmonės tie visai greta –

Tokie silpni, ligoti.

Galėjau pasistengt arba

Neįsipareigoti.

 

Todėl į dėžę prikimšau

Maistingo šokolado.

Na, o paskui ilgai verkiau

Jos pritrenktų arabų.“

 

Išversta iš anglų kalbos.

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais mąstytojais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt