Pirmiausia todėl, kad kiekvienas veiksmas prasideda
nuo minties, o žymiausias Lietuvos lordas mąsto taip, lyg būtų Islamo Valstybės
strategas.
Teroristinė mažuma paprastai siekia tikslų, mėgindama
įbauginti (terror lotynų kalba – baimė) daugumos narius ir palenkti jų valią
savo naudai. Lygiai šitaip jau keletą metų ne tik mąsto, bet ir elgiasi lordas
Mindaugas Marcinkevičius, netiesiogiai valdantis apie 8 procentus akcijų bendrovėse,
kurių grupė nebeturi oficialaus jungiančio pavadinimo, todėl čia bus liaudiškai
vadinama Visa Prekyba. Piktasis lordas
apsieina be sprogdinimų, nuodijimų ir įkaitų grobimų, nes kol kas siekia iš
esmės finansinių tikslų. Vis dėlto jo tęsiama kampanija praturtino bent jau regioninio
verslo istoriją iki tol netaikytais įmonių darbuotojų bauginimo ir įprastos
veiklos trikdymo būdais.
Mažasis akcininkas terorizuoja daugumą, kurią šiuo
atveju simbolizuoja Visą Prekybą
kontroliuojančio akcijų paketo savininkas Nerijus Numavičius. Tik kaip jį pasieksi,
kokią skriaudą prikiši? Vedė, apsigyveno sau Anglijoje ir muša golfą. Už
akcijas mokėti jis niekaip neprivalo, nors iš keleto smulkiųjų partnerių pasirūpino
supirkti. Tik mat ne lordiškomis kainomis.
Pasukęs galvą, lordas apskundė teismui brolių
Numavičių tarpusavio susitarimus dėl vertybinių popierių perleidimo. Lyg ir ne jo
reikalas, nei jis tas akcijas pirktų, nei ką, bet radęs progą pakenkti,
teroristas jos nepraleis pro šalį.
Suprasdamas, kad to per maža, lordas ėmė kelti
sumaištį, mėgindamas įbauginti niekuo dėtus grupės vadovus. Užvertė juos
reikalavimais atskleisti jam visą įmanomą informaciją apie verslus. Nepavykus
išpešti komercinių paslapčių, ėmė kombinuoti nepagrįstas pretenzijas į duomenis
su teisėtais prašymais gauti įvairių posėdžių protokolus ir panašią
dokumentaciją. Tokių laiškų atsakingi asmenys sulaukdavo dažniausia
penktadienio vakare arba prieš ilgąjį savaitgalį, kad naują darbo savaitę
pradėtų sijodami šūsnis popierių, nes lordui privalu atsakyti per 7
kalendorines dienas. Suklysi ar pavėluosi – lauk bėdos.
Bauginimams sustiprinti lordas pasitelkė valstybės
teisėsaugą. Aplankęs mokesčių inspekcijos vadovybę, prokurorus ir finansinių
nusikaltimų tyrėjus, pešė ne kažin ką, tačiau keletas teismų priėmė jo
ieškinius įvairių įmonių vadovams. Įdomu, kad lordas Marcinkevičius neturi
pagrindo reikalauti kokios nors savo patirtos žalos atlyginimo, todėl neva
stengiasi pačių bendrovių, taigi ir visų jų savininkų, labui. Tik kad kiti, 90
procentų kapitalo valdantieji, akcininkai yra viskuo patenkinti, o smulkusis
teroristas – ne.
Ypatingą dėmesį lordas Mindaugas skyrė Akropoliams, kurių nuosavybę dauguma nori
grąžinti iš Maltos į Lietuvą. Buvęs jų direktorius užsuko teismų karuselę
dviejose valstybėse, apipylė kaltinimais valdybininkus maltiečius ir lietuvius,
nors tokius dalykus vis tiek galiausia sprendžia akcininkai. Balsų dauguma. Ne lordui
tie sprendimai taikyti, o tas susireikšmino. Net jeigu argumentai prieš tokį
sumanymą būtų absoliučiai racionalūs, ko pykti? Prisimeni, kiek turi balsų, ir
matai, ar jie gali ką nors nulemti. Tik teroristiškai mąstantis individas tikėjosi
palaužti daugumą, kliudydamas veikti. Užvilkino procesą daugiau kaip metus,
žalos pridarė, lėšų iššvaistė. Veltui.
Pernai Marcinkevičių gėdos apaštalas metėsi viešumon,
paskelbęs informacinę ataką prieš Visos
Prekybos partnerius. Sumaišė seniau nusistojusias reputacijos srutas su
naujai sukurptais melais bei gandais ir iššovė. Triukšmo daug, o pajamų – nė cento.
Užtat lordas atsiskleidė kaip tikras islamo fundamentalistas, kuriam šventasis
tikslas aptemdo protą ir nustelbia gyvenimą.
Štai CNN televizija pranešė, kad Islamo Valstybės
vadeivos išplatino kreipimąsi į kaimyninės šalies gyventojus, raginantį žudyti
giminaičius, dirbančius jėgos struktūrose. Du broliai čia pat įvykdė nurodymą,
nusivilioję į dykumą ir ten sušaudę savo pusbrolį. „Kaip šitaip?“ – stebisi
Vakarų miesčionys. Nejaugi teroristų kėslai stipresni net už giminystės saitus?
„Be jokio abejo!”- atšautų jiems lordas Mindaugas. Pakilus
į šventą kovą su netikėliais, giminė ir šeima turi pasiaukoti. Ką ten
pusbroliai?!
Trečiasis Marcinkevičių brolis smeigė į nugarą tikram broliui, savo vyresnėliui
Žilvinui, nusprendusiam parduoti akcijas netikėlių kompanijai. Apkaltino brolį
apgaule, mokesčių vengimu ir pareikalavo teismo sustabdyti sandorį. Tik kad jau
šaukštai popiet.
Tiek islamo kovotojai, tiek lordas Marcinkevičius
aktyviai verbuoja atmatas, t.y. atsimetusiuosius nuo daugumos. Verbuoja pramaišiui
saldžiai suokdami ir šantažuodami. Palūžusieji atgal nebeištrūks – naujasis
suverenas išsunkia viską iki paskutinio lašo. Taip atsitiko su buvusiu Maxima direktoriumi Estijoje. Baigė žmogus
karjerą ir užsiverbavo pas lordus. Iš pradžių gavo pareigas jų kuriamame Baltarusijos
prekybos tinkle, bet neįtiko ir atsidūrė gatvėje. Ten prie jo iškart vėl prisistatė
lordas ir pareikalavo subtilesnių paslaugų. Kad nauja teroro auka taptų sukalbamesnė, apskundė Estijos prokurorams, neva jis, vadovaudamas Maxima bendrovei, šėlo švaistydamas jos
turtą, todėl nusipelnė baudžiamojo persekiojimo, o su juo drauge – ir keli
daugumos atstovai.
Nežinau, ar Vokietijos sąjungininkai spėjo nuodugniau
ištirti anąsyk Frankfurto areštinėn pavedėto lordo mąstymo principus. Gal mūsų
saugumo specialistams praverstų jo teroristinį protą patyrinėti Antavilių ar
kituose svečių namuose? Nauda būtų dvejopa: a) lordui pasukus į politiką, būtų
lengviau prognozuoti jo išpuolius ir sumažinti galimą žalą; b) tyrimų duomenys
praverstų mėginant suprasti, kodėl radikalių grupuočių veikėjai griebiasi beprasmių
ir moraliai iškrypusių veiksmų.
Lordo Marcinkevičiaus skelbiami tikslai ypač kilnūs,
kaip ir visų teroristų. Jis neva siekiąs, kad buvę partneriai mokėtų daugiau
mokesčių valstybei. Brolis Gintaras jau sumokėjo. Pats lordas dar laukia
galutinio teismo nurodymo. Tiesa, jis pareiškė viską sumokėsiąs iki paskutinio
cento, jei tik valdžios instancijos padės susidoroti su netikėliais. Žaidžia
derybas, lyg dėl įkaitų išlaisvinimo, nesuprasi – apsimesdamas, ar nuoširdžiai
pamiršęs, kad mokesčių skolas inspekcija nusirašo nuo mokėtojo sąskaitų be pastarojo
malonės.
Dėl teroristinės mažumos susitvėrimo visuomet yra nors
šiek tiek atsakinga sustabarėjusi dauguma. Gal be reikalo lyginu lietuviškąjį
lordą su islamo ekstremistais? Juk anaiptol ne visi teroristai yra musulmonai. Gal
tituluotasis mėlynakraujis yra, pavyzdžiui, induistų dievo griovėjo Šivos-Rudros
doktrinos pasekėjas: „Aš tapsiu Mirtimi ir pasaulių Griovėju...“? Nesugriovęs
sena, nesukursi nauja.
Teisus 15 min vadovas: naujoji karta nušluos verslo dinozaurus ir pakeis
Lietuvą. Juolab norėtųsi, kad jaunieji protagonistai neužsikrėstų nei
posovietinių laukinio kapitalizmo ryklių plėšrumu, nei savižudiška ne mažiau
finansiškai godžių lordų mąstysena. Deja, atrodo, kad vyriausioji lordo
Marcinkevičiaus atžala jau neatsispyrė abiejų rūšių puvėsiams. Gal ano portalo žurnalistai,
pabendravę su apsiadvokatinusiu lordo įpėdiniu ir įgaliotiniu, akimirksniu suprato jį kitaip,
tačiau man susidarė įspūdis, kad tas simpatiškas neblogą išsilavinimą
užjūriuose įgijęs jaunuolis ne tik nepaveldėjo iš tėvo humoro jausmo, bet ir
gerokai per anksti persismelkė teroristine arogancija.
Barakas Obama yra pareiškęs, kad Islamo Valstybė
nekelia grėsmės Jungtinių Valstijų egzistencijai, o štai klimato atšilimas gali
kelti. Panašiai ir su Visa Prekyba: ne
lordo terorizmas jai turėtų rūpėti, o savos vertybės. Tuomet piktajam lordui
teliks rymoti prie Neries, belaukiant, kol pro šalį praplauks priešų lavonai.
Pranešimai
