Vilniaus maratonas kviečia registruotis pigiau. Nauja svetainė, elektrinės spalvos, metroseksualus simbolis su televizijos bokštu. Nauja trasa. Jokios istorijos. Jokių pernykščių rezultatų. Jokios tradicijos.
Progresas nušluoja senienas, išvalo kelius idėjoms. Geltonsnapiai jaunuoliai daro tai, ko veteranai nesugebėjo per jiems skirtą laiką. Pokyčiai skausmingi, bet šitaip veikia pasaulis.
Pernai įvyko geriausias visų laikų Vilniaus maratonas. Ne todėl, kad jis gavo porą niekam neįdomių apdovanojimų. Todėl, kad taip sakau, palygindamas visus aštuonis. Todėl, kad taip kalba visi, kas ten bėgo.
Tai kam prireikė atleisti direktorių Evaldą Martinką ir išvaikyti senąją komandą?
Matote, viskas prasidėjo anksčiau. Pernai pavasarį VŠĮ „Tarptautinis maratonas“ dalininkais tapo Mykolas Katkus ir Mindaugas Savickas. Šie vardai jau plačiai žinomi viešųjų ryšių, rinkodaros ir reklamos orbitose, bet vis daugiau reiškia ir Lietuvos bėgimo padangėje. Paklauskite Povilo Rakštiko, kas subūrė pirmą profesionaliai treniruojamą bėgimo grupę mėgėjams.
Vasarą išrinkome Mindaugą įstaigos tarybos pirmininku. Balsavome vieningai, nes sutarėme, kad turime pakelti sostinės maratono kokybės kartelę į aukštumas, lig šiol neregėtas Lietuvoje, bet visiškai įprastas pas kaimynus. Direktorius Evaldas irgi „už“.
Vilniaus maratonas pernai pavyko, jei nežiūrėsime, kaip smarkiai mus pralenkė Ryga ir Talinas. Rudenį Mindaugas pristatė savo pasiūlymus 2012-iesiems ir... paprašė paskirti direktoriumi Darių Mikulį. Pastarasis nėra ryškiausia spaudos žvaigždė ir negarsėja bėgimo rekordais, tačiau palieka rimtai siekiančio užsibrėžto tikslo žmogaus įspūdį. Evaldas pakviestas likti žemesnėse pareigose, tačiau jis nusprendė sukti savo keliu.
Žirgai pakeisti ne perkėloje. Darius pradėjo ruoštis šių metų renginiams. Evaldas neturėtų jaustis nuskriaustas. Jis išsaugojo maratoną nuo gėdos krizės finansų sausroje, pasirūpino Nidos „šimtine“ ir Druskininkų pusmaratoniu. Bet juk toks direktoriaus darbas. Už jį tvarkingai mokėtas atlyginimas. Kai kasoje subarškėdavo variokai, dalininkai įmesdavo šlamančiųjų. Taryba užsimerkdavo direktoriui darbuojantis Turkijos paplūdimyje, tad baigiant pasirodymą privalėjo sumokėti susikaupusius atostoginius. Jokie nuopelnai nesuteikia teisės išeinančiam iš darbo vadovui išsinešti įstaigos turto. Nesvarbu, ar tai materiali, ar kokia intelektinė nuosavybė. Stumti, kad Kalėdinis bėgimas ar tas kurortinis pusmaratonis priklauso jam asmeniškai, gali tik nesusidūręs su rimtais advokatais individas.
Užleisti kėdę nesmagu. Žinau tai iš patirties, esu pakilęs nuo didelių stalų, kad į mano vietą atsisėstų kitas. Romas Sausaitis irgi nusivylė, kai 2001-aisiais jo rengtą bėgimą pakeitė „Maxima“ taurė“. Bet iš to atsirado kasmetinis Vilniaus maratonas ir bėgimas su Živile Balčiūnaite, o geri darbai ir geri žmonės neišnyko nei iš gyvenimo, nei iš atminties.
Naujieji Vilniaus maratono vadovai žada netrukus sukrauti į bėgimo tinklapį senuosius archyvus, padaryti svetainę dar įdomesnę. Balandžio 21 d. jie kviečia Vingio parko takais sukti pirmąjį pavasarinį Vilniaus pusmaratonį, o rugsėjo 9-ąją bėgti superambicingu maršrutu.
Paremkime pažangą, bus linksma!
Progresas nušluoja senienas, išvalo kelius idėjoms. Geltonsnapiai jaunuoliai daro tai, ko veteranai nesugebėjo per jiems skirtą laiką. Pokyčiai skausmingi, bet šitaip veikia pasaulis.
Pernai įvyko geriausias visų laikų Vilniaus maratonas. Ne todėl, kad jis gavo porą niekam neįdomių apdovanojimų. Todėl, kad taip sakau, palygindamas visus aštuonis. Todėl, kad taip kalba visi, kas ten bėgo.
Tai kam prireikė atleisti direktorių Evaldą Martinką ir išvaikyti senąją komandą?
Matote, viskas prasidėjo anksčiau. Pernai pavasarį VŠĮ „Tarptautinis maratonas“ dalininkais tapo Mykolas Katkus ir Mindaugas Savickas. Šie vardai jau plačiai žinomi viešųjų ryšių, rinkodaros ir reklamos orbitose, bet vis daugiau reiškia ir Lietuvos bėgimo padangėje. Paklauskite Povilo Rakštiko, kas subūrė pirmą profesionaliai treniruojamą bėgimo grupę mėgėjams.
Vasarą išrinkome Mindaugą įstaigos tarybos pirmininku. Balsavome vieningai, nes sutarėme, kad turime pakelti sostinės maratono kokybės kartelę į aukštumas, lig šiol neregėtas Lietuvoje, bet visiškai įprastas pas kaimynus. Direktorius Evaldas irgi „už“.
Vilniaus maratonas pernai pavyko, jei nežiūrėsime, kaip smarkiai mus pralenkė Ryga ir Talinas. Rudenį Mindaugas pristatė savo pasiūlymus 2012-iesiems ir... paprašė paskirti direktoriumi Darių Mikulį. Pastarasis nėra ryškiausia spaudos žvaigždė ir negarsėja bėgimo rekordais, tačiau palieka rimtai siekiančio užsibrėžto tikslo žmogaus įspūdį. Evaldas pakviestas likti žemesnėse pareigose, tačiau jis nusprendė sukti savo keliu.
Žirgai pakeisti ne perkėloje. Darius pradėjo ruoštis šių metų renginiams. Evaldas neturėtų jaustis nuskriaustas. Jis išsaugojo maratoną nuo gėdos krizės finansų sausroje, pasirūpino Nidos „šimtine“ ir Druskininkų pusmaratoniu. Bet juk toks direktoriaus darbas. Už jį tvarkingai mokėtas atlyginimas. Kai kasoje subarškėdavo variokai, dalininkai įmesdavo šlamančiųjų. Taryba užsimerkdavo direktoriui darbuojantis Turkijos paplūdimyje, tad baigiant pasirodymą privalėjo sumokėti susikaupusius atostoginius. Jokie nuopelnai nesuteikia teisės išeinančiam iš darbo vadovui išsinešti įstaigos turto. Nesvarbu, ar tai materiali, ar kokia intelektinė nuosavybė. Stumti, kad Kalėdinis bėgimas ar tas kurortinis pusmaratonis priklauso jam asmeniškai, gali tik nesusidūręs su rimtais advokatais individas.
Užleisti kėdę nesmagu. Žinau tai iš patirties, esu pakilęs nuo didelių stalų, kad į mano vietą atsisėstų kitas. Romas Sausaitis irgi nusivylė, kai 2001-aisiais jo rengtą bėgimą pakeitė „Maxima“ taurė“. Bet iš to atsirado kasmetinis Vilniaus maratonas ir bėgimas su Živile Balčiūnaite, o geri darbai ir geri žmonės neišnyko nei iš gyvenimo, nei iš atminties.
Naujieji Vilniaus maratono vadovai žada netrukus sukrauti į bėgimo tinklapį senuosius archyvus, padaryti svetainę dar įdomesnę. Balandžio 21 d. jie kviečia Vingio parko takais sukti pirmąjį pavasarinį Vilniaus pusmaratonį, o rugsėjo 9-ąją bėgti superambicingu maršrutu.
Paremkime pažangą, bus linksma!