2021 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

Miltiadas: „Esu pirmasis terapinis žmogus pasaulyje“

 

(Telefonu) Labas, kur esi?

 

Už durų. Jūsų įpročiai nesikeičia: kontaktas ir kontrolė. Kantrybės! Jau ateinu... (Beldžiuosi)

 

(Atidaręs duris) „Jau ateinu“ skamba kaip priešorgazminis pažadas. Pastebėjau, kad lietuvių jaunimas perėjo prie angliškų vertinių: tuoj ateisiu, jau ateinu, atėjau... Mano karta pasikliovė rusišku paveldu: dar nebaik, tuoj baigsiu, baigiau.

 

Ką įdomaus dar ištyrėte? Nejaugi skirtingų kartų seksualumas skiriasi tik leksika?

 

Aišku, ne tik. Jaunimas kitaip eksperimentuoja.

 

Papasakokite. Tik pirmiau atskleiskite savo metodą. Kaip?

 

Kas „kaip“?

 

Kaip patenkate į tokį tyrimų lauką?    

 

Turi galvoje – mano amžiuje?

 

Neslėpsiu, tai stulbina.

 

Taip. Net Salmanas Rushdie prisipažįsta, kad senstant rašyti vis sunkiau. Pasiilgstu jaunystės polėkio.

Atsakysiu nuoširdžiai, neišsiduosiu, kad įsižeidžiau. Dirbu terapiniu žmogumi.

 

Terapeutu?

 

Terapeutu dirba terapeutas, o aš dirbu terapiniu žmogumi. Būna terapiniai šunys, žirgai, delfinai. Esi girdėjęs?

 

Esu.

 

Gerai. Tai va, aš – terapinis žmogus.

 

Ir kaip jūs dirbate?

 

Būnu savimi.

 

Palaukite, jūs sakote, kad dalyvaujate, kai kiti mylisi?

 

„Dalyvauju“ skamba itin vulgariai. Žinai, kuo skiriasi „dalyvauti“ ir „būti susijusiam?

 

Ne.

 

Kai pusryčiams valgai kiaušinienę su kumpiu, tai kiaulė dalyvauja, o višta būna susijusi.

 

Aišku. O kaip jūs būnate susijęs?

 

Ne kaip gaidys. Sakiau gi, aš būnu savimi. Padedu įveikti sunkumus. Esu pirmasis toks terapinis žmogus pasaulyje.

 

O kaip gavote tokį darbą?

 

Ir pats užsimanei? Mano metodas nesikeičia. Poezija.

 

Paaiškinkite.

 

O dangau! Tiek metų auklėjau perniek. Poezija pati viską paaiškina.


Šito posmo jėga, ji pranyksta savaime

Ir užgęsta staiga. Gal savy slepia baimę?

O galėtų sruventi upeliu amžinai.

Viskas taip ir yra,

Tik nėra.

Tu žinai.

 

Dabar žinau. Ačiū.