Darbotvarkė

 

Užsirišu abi akis ir burną,

Deguonis dvelkia pumpuru pušies.

Šiek tiek anglies tiks pelenui į urną

Lašelis rūko – svaiguliui atmiešt.

 

Klausausi pirmapradžio metronomo,

Tik-tok, tik-tok, ten – kūnas, čia – dvasia.

Olimpo klubą stebi laiko dronai,

Smunku vidun, sulipęs su tamsa.

 

Regiu, kaip mano atmintį klastoja

Saulėgrąžų genetikai sukti.

Užlieję ugnį kosti šimtakojai:

Jokių varinių dūdų ateity.

 

Lifte kartu įstringa penkios damos,

Alsuoja lūpos užmojais dorais:

Audinėms – laisvės, obuoliams – reklamos,

Rytais – kava, šampanas – vakarais.  

 

Suku kairėn, nes dešinėj jau ankšta,

Urzgiu po sniegą su vilkų ruja.

Kol kūnas dega, mintys šoka mankštą

Ir aidi lyg varpai traukinyje.

 

Vagono langas – liečiamas ekranas:

Aukštos raiškos veidai, visur – 3D.

Klojimo teatras rodo gyvą dramą...

Sofoklis rūko, Pinteriui – sudie.

 

Įtakdariai fotografuoja lūšis,

Į Marsą skraido, laižo gyvates.

Būties ir niekio žūtbūtinis mūšis

Dar vieną-kitą kalpą išsitęs.  

 

Virš miesto tunka alkanas mėnulis,

Lokys riaumoja trypdamas peles.

Jei likčiau vienas, tai nebūčiau nulis,

Du poliai skelia savo puseles.

Srūvu pro plyšį šalta mėnesiena,

Kapsiu iš vamzdžio drumzlinais lašais.

Tu – aukso dulkė ant granito sienos,

Aš – tavo nagas, tik neįsižeisk.

 

Kapai pavirsta rūmais, rūmai – dūmais,

Širdis dainuoja, skamba Visata.

Juostelė finišo, sekundė malonumo,

Nauja darbotvarkė pasauliui paskelbta.