Vėliavų kultūra

Dar vienas akivaizdus Lietuvos kultūros prioritetas yra vėliavos.

Pasivaikščioję bet kuriame mieste ar miestelyje pamatome aibę Trispalvių, plevėsuojančių ne tik per valstybės šventes ir ne vien prie valdžios ar savivaldybių įstaigų. Ir valstybės vėliavos, ir istorinės herbinės vėliavos su sidabriniais vyčiais plaikstosi dienomis ir naktimis, šiokiadieniais ir savaitgaliais prie mokyklų ir ligoninių, ofisų ir prekybos centrų, sandėlių ir gamyklų, gyvenamųjų namų ir kotedžų. Vėliavų pastebime daugiabučių languose bei balkonuose, jos kyšo iš už tvorų ir iš pusrūsių. Kai kurių spalvas gerokai pablukino saulė, kitoms naujų atspalvių suteikė laiko dulkės.

Atvažiavę iš užsienio svečiai ir turistai iškart atkreipia dėmesį į lietuvių polinkį kelti vėliavas. Užpernai atskridęs į konferenciją meksikietis pagyrė mūsų sostinės vėliavą. Pasiteiravau, kur gi jis tokią įžiūrėjęs, ir išgirdau, kad svečias Vilniaus vėliava palaikė valstybinę Trispalvę. Pasirodo, pasivaikščiojęs po Gedimino miestą jis nesuabejojo, kad Lietuvos vėliava – mėlyna ir geltona.

Keldami savo ar Ukrainos vėliavas, reiškiame atitinkamus jausmus, kurie nustelbia Seimo priimtų įstatymų ar nutarimų įtaką. Prieš porą dešimtmečių policija dar mėgindavo bausti neiškėlusiuosius Trispalvių prie savo pilaičių Vasario 16-ąją, o šiandien jokie tvarkdariai nepajėgtų įrodyti, kad valstybės vėliavą būtina nuleisti 22 valandą ar laikytis kitų teisės aktuose įtvirtintų vėliavų naudojimo principų.  

Įstatymas „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos“ buvo priimtas 1991 m. birželio 26 d. Anuomet jis gana griežtai apribojo ką tik atgautos vėliavos kėlimo vietas ir būdus. Per dvidešimt ketverius metus įstatymas ne kartą pataisytas, papildytas. Vėliavų kėlimo tvarką supaprastino kiti Seimo ir Vyriausybės nutarimai.

Svarbių vėliavų vis gausėjo. Savąją gavo Prezidentas, ėmė kilti Europos Sąjungos žvaigždėtoji ir papuoštoji NATO kompasu. Istorinę herbinę arba Vyčio vėliavą iš pradžių numatyta kelti tik prie istorinių pastatų, tačiau žmonės ją pamėgo ir ėmė plačiai naudoti. Istorinė herbinė vėliava tapo ne tik kultūriniu, bet ir politiniu pareiškimu: „Esu Lietuvos patriotas, bet nepalaikau esamos valdžios.“

Nacionalinės vėliavos užsienio šalyse koduoja skirtingas žinutes. Jungtinėse Valstijose požiūrį į valdančiuosius piliečiai demonstruoja pasikabindami arba ne Pirmosios poros portretus, o neišsikėlusieji valstybinės vėliavos gyventojai ten visuomet atrodo įtartini. Tuo tarpu Prancūzijoje nuolatos prie namų iškeltas valstybės vėliavas laiko kraštutiniai nacionalistai, o demokratiškai nusiteikę piliečiai nemano, kad toks elgesys padorus. Kipre teko matyti prie kai kurių vilų nuolat plevėsuojant Graikijos vėliavas. Šitaip jų gyventojai parodo, jog remia savo šalies susijungimo su Graikija idėją.

Užsienio valstybių vėliavos visur yra subtili tema. Protestuotojai Jungtinėse Valstijose mojuoja Meksikos vėliavomis. Europos sostinėse kartojasi demonstrantų, nešinų Izraelio ir Palestinos vėliavomis, susidūrimai. Beje, Lietuvoje kitų šalių vėliavas per savo šventes teisėtai gali iškelti čia gyvenantys kitataučiai. Akyli piliečiai pasipiktino įžvelgę Rusijos vėliavos spalvas ant perdažyto Palangos tilto, tačiau mūsų įstatymai gina pagarbą visų valstybių vėliavoms, draudžiama tik sovietinė ir nacistinė simbolika.

Galime džiaugtis miestų ir apskričių, įmonių ir organizacijų, sporto klubų ir net giminių vėliavomis. Neseniai Vilniuje ant televizijos bokšto suplazdėjo Šaltibarščių šventės vėliava, o Pride eitynes puošė vaivorykštinių vėliavų upė. Smagu švęsti, pamojuojant įvairiomis vėliavomis. Gera, kai jos vienija, o ne skaldo. Ko gero, neturėtume siekti atsverti ar nustelbti kitokias vėliavas Trispalve. Gal verčiau puoselėkime pagarbą savajai valstybinei ir oriai mėgaukimės paisydami jos kėlimo taisyklių?  

Šį kultūros komentarą parengiau ir 2025 m. birželio 12 d. perskaičiau studijoje portalui politika.lt. Jo vaizdo įrašas ir tekstas ten paskelbtas 2025 m. birželio 21 d. 

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais kultūros dalyviais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt