Nidos pusmaratonis – pavyzdinė tradicija

Galimybė bobų vasaros savaitgalį apsilankyti Nidoje – likimo dovana, o tokiu oru nubėgti pusmaratonį gražiausiame Lietuvos pajūrio kampelyje – metų įvykis.

Aurelijus Armonavičius su būriu kitų gerų žmonių šiandien jau vienuoliktą kartą pakvietė bėgikus pasivaržyti ir svetingai jais pasirūpino. Patirtis su nuoširdžiu entuziazmu – galingas derinys, garantuojantis renginio kokybę. Kas yra kokybė? Tai dalyvių saugumas ir gebėjimas atsiliepti į jų lūkesčius. Šiuo atžvilgiu bėgimas Nidoje vargiai rastų šalyje lygių varžovų pastarąjį sezoną.

Rengėjai nesipuikuodami protingai ir taupiai užtikrino, kad atvykusius bėgti svečius nudžiugintų svarbiausi dalykai: sklandi registracija, numerių dalybos, kruopščiai išmatuota ir pakankamai saugiai valdoma trasa, galimybė atsigaivinti ir nusiprausti, pagalba susirandant nakvynę ir atleidimas nuo įvažiavimo mokesčio, originalūs atminimo puodeliai, koncertas ir vakaronė, o tiems, kas to nusipelnė – dar ir prizai. Nenuostabu, kad energingiems šeimininkams padėjo pati gamta, skirdama šeštadieniui pasakišką orą.

Atskiro pagyrimo nusipelno Romo Beržinsko vadovaujami teisėjai. Jų komanda parodė, kaip be jokių mikroschemų, vien tik išmanymu, susikaupimu ir prakaitu galima tiksliai sužiūrėti šimto aštuoniolikos sportininkų ir mėgėjų rezultatus, suskirstyti juos pagal amžiaus kriterijus ir čia pat paskelbti pranešimų lentoje bei internete.

Visai logiška, kad bendros pastangos atnešė rekordų. Abu naujieji Lietuvos pusmaratonio čempionai: Gytė Norgilienė ir Tomas Matijošius (nuotraukoje) įrašė naujus geriausius rezultatus kalvotoje Nidos trasoje. Moterys nuo šiol turės orientuotis į 1 val. 16 min. 47 sek., vyrai – į 1 val. 8 min. 15 sek.

Šia proga pasveikinęs Tomą, uždaviau jam trejetą klausimų.

Papasakok tiems, kas nebuvo Nidoje arba bėgo toli atsilikę, kaip klostėsi lyderių kova. Kokios laikeisi taktikos?

Taktiką šiandien buvau apsisprendęs vieną – bėgti nuo pat starto. Daugmaž pasižiūrėjau, kaip atrodo konkurentai, pajaučiau jų kvėpavimą ir atsiplėšiau maždaug po keturių kilometrų, nes tempas buvo didelis, o jėgų - jaučiau, yra pakankamai. Po dviejų ratų mačiau, kad atstumas nuo varžovų nėra didelis, bet laikosi. Aišku, sunkoka buvo, ketvirtajame rate skaudėjo po traumos gyjančią koją, bet bėgau pakankamai tolygiai ir laimėjau.

Akivaizdu, kad Nidoje tau bėgti patinka ir sekasi. Kokia čia paslaptis?

Galvoju, kad rudenį esu gimęs, tai rudenį ir sekasi. Kažkaip traukia ruduo.

Ką tau reiškia ši pergalė, kokia jos svarba visame laimėjimų sąraše?

Pergalė pakankamai svari. Rekordas – dar daugiau nei pergalė. Tikiuosi, ilgai išsilaikys.

Ačiū. Linkiu dar svaresnių pergalių ir rekordų.