2013 m. rugsėjo 17 d., antradienis

Achilo kulnas


Sekmadienį Vilniuje nuskrieję savo nuotolį, dalijamės nuotraukomis ir emocijomis, dar šiemet planuojame naujus pasiekimus. Triukšmingai švęsdami nepastebime tų, kas tyliai neatėjo prie starto, nors buvo dalyvių sąraše. Jie nenubėgo jubiliejinio maratono ir neužsikabino medalio. Vieni iškeitė legendinę distanciją į šeimos bėgimą, kiti - į nykų kiurksojimą namie prie monitoriaus. Jiems skauda.

Retas bėgikas nėra patyręs traumos. Dažniausia skauduliai ir mauduliai neiškerta iš ritmo, tik suteikia dingstį pasiteisinti dėl praleistos treniruotės ar pasidairyti atjautos negailestingoje kasdienybėje. Bet atsitinka ir taip, kad lėtai slenki gatve su kiekvienu žingsniu varstomas dieglių ir smalsių žvilgsnių, o sutiktas nedraugas dar mesteli: „Šlubuoji? Prisibėgiojai...“

Su Achilo sausgyslės uždegimu susipažinau ne iš medicinos vadovėlių. Antrą sykį per dvylikametę karjerą klastingas priešas užnuodijo vasarą ir užsimojo sužlugdyti rudens kalendorių. Abu kartus laimėjau nelengvai, nors ir savarankiškai. Užtat dabar galiu pasidalinti karčiomis pamokomis. Gal kam pravers, jei nelemta strėlė kada nors pataikys į kulną.

Tendinitis achilii nėra klasikinis uždegimas, kokius sukelia virusai gerklėje arba mikrobai skrandyje. Stipriausia žmogaus kūno sausgyslė atsisako spyruokliuoti ir laikinai sunyksta nuo pernelyg sunkaus krūvio. Čia nesiplėsiu svarstydamas, kaip nuo tokios bjaurybės apsisaugoti, tik pakartosiu, kad labiausiai achilus pjauna greičio treniruotės įkalnėse.

Diagnozuoti šią traumą paprasta. Jeigu bėgant ar net žingsniuojant nepavyksta normaliai  atsispirti pėda, nes kaskart nudiegia virš kulno, toje vietoje užčiuopiate skausmingą lopą, o gal pastebite ir  patinimą bei paraudimą, teks susitaikyti, kad tapote dar viena achilito auka.

Įveikti negalią ir vėl jaustis kuo puikiausiai, man padėjo septyni dalykai.

Kantrybė. Bet kokį uždegimą gydo ramybė, o bėgikui taip maga kuo greičiau sugrįžti prie savo treniruočių dienoraščių. Gal ir neverta porai mėnesių visai išbraukti iš dienotvarkės lakstymą, tačiau atsarga gėdos nedaro. Pats šiemet kartą paskubėjau grįžti į trasą. Rodos, skausmas aprimo, kojos neša, bet nubėgau pusmaratonį, ir teko vėl savaitę vilkti nesveikąją koją, pradėti gydytis nuo pradžių. Pasidavus pagundai prisigerti ar susileisti nuskausminamųjų ir pavaryti arklius, gresia dar baisesnė bėda – nualinta sausgyslė, kryptelėjus kulną, tiesiog nutrūksta. Tuomet neišsiversite be chirurgų pagalbos, gipso įtvaro ir ilgos reabilitacijos.

Pasistiebimai. Geriausiai veikiantis gydymosi būdas yra atkakliai stiebtis pirštų galais. Iš pradžių tai neįmanoma, nes sužalotoji pėda visiškai neklauso. Tenka stiebtis sveikąja, traumuotąja tik mėgdžiojant pratimą. Palaipsniui vis daugiau kūno svorio pavyksta perkelti ant gydomosios kojos. Tuomet jau galima stotis ant laiptelio ir kartoti po penkias dviejų šimtų pasistiebimų sesijas per dieną, remiantis vien pirštais, kaskart nuleidžiant  kulnus žemiau atramos ir vėl kilstelint juos kuo aukščiau. Ilgainiui tampa pakenčiama stiebinėtis vien sveikstančiąja pėda, džiaugiantis, kad išgijimas jau čia pat. Vėl pradėjus bėgioti, verta kartoti stiebimosi seansus po kiekvienos treniruotės.

Balansavimo plokštė. Jei paprasti, bet efektyvūs staipymaisi pabodo, nusipirkite tokią lentą. Sūpuodamiesi ant jos abiem pėdomis, spoksokite į ekraną. Kuo ilgiau, tuo geriau.

Pakulnės. Sandalai ir kitoks apavas be jokių kulnų – vargas ir taip nudrožtai Achilo sausgyslei. Kol visai atsigausite, avėkite batus su įprasta pakulne ir apsieisite be jokių ortopedinių įdėklų.

Dviratis. Pastebėjau, kad numynus pusantro šimto kilometrų, varganosios kojos būklė tik pasitaiso. Ypač smagu sukti prisegtus prie batų pedalus, turbūt toks ritmingas darbas prilygsta švelniems pasistiebimams.

Plaukimas. Šiemet įsigijau hidrokostiumą ir naujai atradau maudynes Baltijos jūroje. Vandenyje koja visai neskaudėjo. Per bangas nusiyrus nuo Palangos tilto iki Nemirsetos, būdavo ne taip liūdna skaičiuoti dienas iki maratono.

Vaizduotė. Atsargiai pradėjus bėgioti, verta pamėginti rytietišką teigiamybių vizualizavimo metodiką, taikomą ir kai kurių trenerių amerikiečių. Bėgdami įsivaizduokite, kaip nupiepusi sausgyslė sparčiai gyja, storėja, kaip maloniai atsigauna raumenys, sprogdami naujomis, dar stipresnėmis skaidulomis. Prieš užmigdami mintyse nusipieškite pasveikusį kulną, dar tvirtesnį nei iki traumos. Pasidžiaukite, kad žingsniai tampa ilgesni ir greitesni, o visas kūnas vėl nusiteikia maratono malonumams.

Ko gero, Zenonas klydo. Greitakojis Achilas šiaip taip aplenkė vėžlį.

18 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Ačiū už aktualų ir naudingą straipsnį, ypač žymiai plečiantis bėgikų mėgėjų ratui.
Būtų įdomu sužinoti apie kitų dažnai pasitaikančių traumų gydymą.
Pas jus galėtų būti "gydytojo kampelis" ar panašiai.
Būkime sveiki.

Anonimiškas rašė...


Man skauda kelėnų sąnarius bėgiojant, koks paprasčiausias būdas tai "gydyti" ?

Ignas S. rašė...

Taip, bėgikus vargina ne tik Achilo sausgyslių traumos. Radęs laiko brūkštelėsiu apie porą kitų, ypač apie tas, kurias pats esu patyręs. Nestiprūs kelio skausmai, ypač juntami tik bėgant, dažniausia nereiškia nieko rimta. Tai "tinginio" skausmeliai, praeinantys savaime, nekreipiant į juos dėmesio. Nesu girdėjęs, kad kas susižalojo kelius bėgiodamas. Kas kita, jei turite senesnių kelio raiščių ar sąnario traumų iš slidinėjimo kurortų, krepšinio aikštelių ar šiaip nelaimių. Tokios gali trukdyti bėgti, dėl jų verta kreiptis į specialistus.

Audrius rašė...

Ignai aciu uz puiku Blog'a ir Maratono knyga. Pirkau Sofoklyje ir "prarijau" per diena.
Pats atkyviai ir su uzsispyrimu begioju tik menesi. Atstuma didinu saikingai (nuo 3 km , dabar jau 7,5 km). Jauciuosi puikiai.
Taciau atsirado cia jau minetas kelio skausmas/maudimas, sakyciua isorineje puse. Tik man ne begant, o po begimo. Pradejus begti,po geru 2 km nesijaucia. Taciau po begimo ir kita diena jauciasi. PO 2 dienu nurimsta.
As mielai prisilaikyciau Tamstos issakytos nuomenes kad tai gal 'tinginio' problema ir pan, ir esu pasiruoses I ta nekreipti demesi, su mintimi kad gal praeis. Taciau nesinoretu 'prisivirti' koses, taip perlenkus lazda.

Ar yra koks Pacio patyrimas siuo klausimu?
Galeciau itarti kad per didelis kruvis tai itakojo, kuomet nuo 6.3 km perejau prie 7.5km. bet tuomet abu keliai gal turetu reaguoti , o ne vienas ir tas pats. traumu iki tol jis nera patyres.

Neslepsiu, nereikalingu kg turiu. prie savo 182cm ugio, mano turimi 95 kg, nera geras indeksas. gyvenime esu aktyviai sportaves, pagrinde aerobiniais sportais: slides, dviratis.

buciau dekingas jeigu pasidalintum Iganai savo patyrimais ar kolegu ziniomis.
aciu!
Audrius

Ignas S. rašė...

Audriau, ačiū už gerus žodžius. Žinai, gydyti internetu, nematydamas žmogaus neapsiimtų joks rimtas daktaras, o aš - juo labiau. Iš nupasakojimo bėda neatrodo rimta, bet jeigu neramu, vis tiek verta pasirodyti specialistui.
Antsvoris yra pagrindinis peilis sąnariams, net ir nebėgiojant, todėl palengva judėti tikrai verta.
Reikėtų neperspausti su tempu, o atstumą ir treniruočių trukmę vis didinti. Daug prasmingiau ne greitesniu tempu nubėgti 5 km, o lėtesniu 10 ar 15 km. Aišku, kas savaitę suminį atstumą dera auginti tolygiai, ne daugiau kaip po 10 procentų ir t.t.
Linkiu nesustoti!

Audrius rašė...

Ignai aciu uz atsakyma,

vakar paragintas patarimo , prarisnojau 9.6km lengvu tempu.
po 4 km kelio maudimas dingo ir iki siol dar neatsirado. Dziugina.

Aciu dar karta,
Audrius

ir p.s.
Atsiprasau kad Tamstos varda iskraipiau pirmoje zinuteje.

Mantas rašė...

Sveiki,
džiaugiuosi atradęs jūsų blogą, įsigijote dar vieną nuolatinį skaitytoją.
Ir aš sau leisiu užduoti vieną klausimą. Bėgioti pradėjau nuo pavasario, jau spėjau sudalyvauti Vilniaus maratone, kur, nors ir bėgau net ne pusę distancijos, gavau įkvėpimo ir šiaip džiaugiuosi pastoviai gerėjančia savijauta.
Po kiekvieno ilgesnio pasibėgiojimo pastebiu, kad kojos šiek tiek skirtingai reaguoja į apkrovą ir dešinės kojos blauzdos raumenys vėliau būna sunkiau išjudinami, skausmingesni. Be to, savo įdomumui pastebėjau, kad naujų bėgimo batelių padai dyla skirtingai - kairės nudilęs labiau. Klausimas būtų, tai kuri čia mano koja stipresnė ir galbūt turėtumėte patarimų, kaip užtikrinti tolygų abiejų kojų raumenų stiprėjimą? Juolab ir šiaip iš prigimties nesu visiškai simetriškas, pvz., kairė pėda pusę dydžio mažesnė už dešinę.
Smagu atradus bėgimo malonumą ir tai, kad yra labiau išmanančių ir besidalinančių patirtimi žmonių!

Ignas S. rašė...

Mantai, visi mes esame daugiau ar mažiau nesimetriški. Girdėjau net Lietuvos bėgimo grandus skundžiantis, kad jų viena koja ilgesnė ir pan. Mano paties pėdos taip pat skiriasi bent puse numerio. Tai ką, negi chirurgo ieškosim? Ilgėliau sistemingai pabėgiojus, organizmas puikiausiai prisitaiko, kompensuodamas anatominius netobulumus. Patarčiau nekvaršinti dėl to galvos, nemėginti stipriau spirtis viena koja, ilginti būtent to žingsnio ar pan. Jei susidėvėjo tik vienas batelis, vis tiek reiks ieškotis naujos poros. Dešinioji pamažu sustiprės, ir po kurio laiko nebeprisiminsit skirtumo. To ir linkiu, dėkodamas už skaidrią nuotaiką.

Evelina rašė...

Laba diena, p. Ignai,
Su “Maratono lauku” bendro turiu tik tiek, kad neseniai , per Vilniaus maratoną, kalbinau Jus kaip “V. A. Caritas” savanorė. Kitaip sakant, atsiprašau, kad ieškau Jūsu netinkamoj vietoj. Bet iš kitos pusės (iš mano) tinkamesnės turbūt nelabai yra.
Esu vaikų globos namų (nevalstybinių) paramos organizatorė, kas ir pasako, kokiu tikslu Jus trukdau. Jūs,žinoma, ir be mano pasiūlymų turite savo būdų “gelbėti pasaulį”, bet taip pat , manau, kad Jūs esate žmogus, išklausantis naujas idėjas.
Labai prašau skirti truputį savo laiko susitikimui. Neįkalbinėsiu Jūsų jokiam sprendimui, tik išdėstysiu faktus. Leiskite, prašau, žinoti, ar tai įmanoma.
Mano tel.: 8 686 59811, el. p.: evakiri@yahoo.com.
Jūsų žodžiais kalbant, kai verslininkai yra sėkmingi, žmonės juos “ toleruoja, kiti pavydi, treti ko nors tikisi”.
Taigi, su pagarba ir išskaičiavimu,
Evelina

Lina rašė...

Laba diena, Ignai, labai dėkoju už šį straipsnelį ir pasidalinimą patarimais. Šiandien man nustatė Achilo sausgyslės uždegimą ir taip prigąsdino, kad tai iš esmės nepagydoma, kad gyvenime tikriausiai negalėsiu bėgioti, šokti, etc. Tad, kai radau Jūsų istoriją, kažkaip atlėgo, kad gal ne viskas taip beviltiška. Labai padr1sino! Būtinai pasinaudosiu Jūsų patarimais!

Ramunė rašė...

Aš ir džiaugiuosi atradusi jūsų blogą. Vieną kartą nesugebėjus atsispirti pėda jau maniau, kad mane gelbės tik ortopediniai padukai. :D Pasirodo visiškai ne į temą maniau.

Miltiadas rašė...

Ir mes džiaugiamės, kad mus atradot :)

Gitana rašė...

Dėkui už patarimus! Tiesą sakant tie kelio skausmai man buvo didžiausias priešas su bėgiojimu, nes pradėjus bėgti mausdavo kelius.. Prasidedant vasarai supykau ant savęs, kreipiausi į specialistus ir po truputį vėl pradėjau bėgiot! Man padėjo kineziterapeutas info, tik po to supratau, kad iškilus bėdai reikia kreiptis į specialistą, o ne mėgint pačiam išspręst bėdą, ar išvis apleist hobį... Gero bėgiojimo!

Valdas rašė...

Nuostabūs patarimai Achilo kulno tema. Mediciniškai teisingi ir liaudiškai paparast.Kaip tik šiuo metu (jau net nuo Kalėdų, mat neišlaukiau galutinio pasveikimo)išgyvenu šį rūpestį. Ačiū

Rūkas rašė...

Mane irgi ilgai kankino sausgyslių uždegimas, gerai, kad pagaliau išsigydžiau :) O patarimai tikrai geri. Pravers ateičiai :)

Ignas rašė...

Šaunūs patarimai! Kai kuriuos man patarė mano žinomi geri traumatologai, kitus esu radęs internete. Man asmeniškai labiausiai patiko dviračio mynimas, kažkaip važiuodamas visiškai nesijauti, kad reabilituojies. Palyginimui, kuomet prasidėjo gyjimas salėje ir namie su tempimo ir kitais pratimais, buvo gan sunku, vargino. O dviračiu mini ir jokio rūpesčio:)

Saulė rašė...

Puikus straipsnis! Pati dažnai bėgioju ir po to nesuprantu,kodėl skauda kulną? Uždegimas kažkoks galbūt?

Ignas S. rašė...

Gali būti uždegimas: sausgyslės, antkaulio... Gali būti tiesiog pėdos nuovargis nuo krūvio, nes pradėjus daugiau bėgioti, pėda turi prisitaikyti prie krūvio. Raumenukai ima dirbti, raiščiai tamposi, kaulai pasislenka. Net mažiausi pokyčiai gali sukelti skausmą. Verta įsiklausyti į savo kūną, o gal ir pasitarti su specialistu.