Achilo kulnas

Sekmadienį Vilniuje nuskrieję savo nuotolį, dalijamės nuotraukomis ir emocijomis, dar šiemet planuojame naujus pasiekimus. Triukšmingai švęsdami nepastebime tų, kas tyliai neatėjo prie starto, nors buvo dalyvių sąraše. Jie nenubėgo jubiliejinio maratono ir neužsikabino medalio. Vieni iškeitė legendinę distanciją į šeimos bėgimą, kiti - į nykų kiurksojimą namie prie monitoriaus. Jiems skauda.

Retas bėgikas nėra patyręs traumos. Dažniausia skauduliai ir mauduliai neiškerta iš ritmo, tik suteikia dingstį pasiteisinti dėl praleistos treniruotės ar pasidairyti atjautos negailestingoje kasdienybėje. Bet atsitinka ir taip, kad lėtai slenki gatve su kiekvienu žingsniu varstomas dieglių ir smalsių žvilgsnių, o sutiktas nedraugas dar mesteli: „Šlubuoji? Prisibėgiojai...“

Su Achilo sausgyslės uždegimu susipažinau ne iš medicinos vadovėlių. Antrą sykį per dvylikametę karjerą klastingas priešas užnuodijo vasarą ir užsimojo sužlugdyti rudens kalendorių. Abu kartus laimėjau nelengvai, nors ir savarankiškai. Užtat dabar galiu pasidalinti karčiomis pamokomis. Gal kam pravers, jei nelemta strėlė kada nors pataikys į kulną.

Tendinitis achilii nėra klasikinis uždegimas, kokius sukelia virusai gerklėje arba mikrobai skrandyje. Stipriausia žmogaus kūno sausgyslė atsisako spyruokliuoti ir laikinai sunyksta nuo pernelyg sunkaus krūvio. Čia nesiplėsiu svarstydamas, kaip nuo tokios bjaurybės apsisaugoti, tik pakartosiu, kad labiausiai achilus pjauna greičio treniruotės įkalnėse.

Diagnozuoti šią traumą paprasta. Jeigu bėgant ar net žingsniuojant nepavyksta normaliai  atsispirti pėda, nes kaskart nudiegia virš kulno, toje vietoje užčiuopiate skausmingą lopą, o gal pastebite ir  patinimą bei paraudimą, teks susitaikyti, kad tapote dar viena achilito auka.

Įveikti negalią ir vėl jaustis kuo puikiausiai, man padėjo septyni dalykai.

Kantrybė. Bet kokį uždegimą gydo ramybė, o bėgikui taip maga kuo greičiau sugrįžti prie savo treniruočių dienoraščių. Gal ir neverta porai mėnesių visai išbraukti iš dienotvarkės lakstymą, tačiau atsarga gėdos nedaro. Pats šiemet kartą paskubėjau grįžti į trasą. Rodos, skausmas aprimo, kojos neša, bet nubėgau pusmaratonį, ir teko vėl savaitę vilkti nesveikąją koją, pradėti gydytis nuo pradžių. Pasidavus pagundai prisigerti ar susileisti nuskausminamųjų ir pavaryti arklius, gresia dar baisesnė bėda – nualinta sausgyslė, kryptelėjus kulną, tiesiog nutrūksta. Tuomet neišsiversite be chirurgų pagalbos, gipso įtvaro ir ilgos reabilitacijos.

Pasistiebimai. Geriausiai veikiantis gydymosi būdas yra atkakliai stiebtis pirštų galais. Iš pradžių tai neįmanoma, nes sužalotoji pėda visiškai neklauso. Tenka stiebtis sveikąja, traumuotąja tik mėgdžiojant pratimą. Palaipsniui vis daugiau kūno svorio pavyksta perkelti ant gydomosios kojos. Tuomet jau galima stotis ant laiptelio ir kartoti po penkias dviejų šimtų pasistiebimų sesijas per dieną, remiantis vien pirštais, kaskart nuleidžiant  kulnus žemiau atramos ir vėl kilstelint juos kuo aukščiau. Ilgainiui tampa pakenčiama stiebinėtis vien sveikstančiąja pėda, džiaugiantis, kad išgijimas jau čia pat. Vėl pradėjus bėgioti, verta kartoti stiebimosi seansus po kiekvienos treniruotės.

Balansavimo plokštė. Jei paprasti, bet efektyvūs staipymaisi pabodo, nusipirkite tokią lentą. Sūpuodamiesi ant jos abiem pėdomis, spoksokite į ekraną. Kuo ilgiau, tuo geriau.

Pakulnės. Sandalai ir kitoks apavas be jokių kulnų – vargas ir taip nudrožtai Achilo sausgyslei. Kol visai atsigausite, avėkite batus su įprasta pakulne ir apsieisite be jokių ortopedinių įdėklų.

Dviratis. Pastebėjau, kad numynus pusantro šimto kilometrų, varganosios kojos būklė tik pasitaiso. Ypač smagu sukti prisegtus prie batų pedalus, turbūt toks ritmingas darbas prilygsta švelniems pasistiebimams.

Plaukimas. Šiemet įsigijau hidrokostiumą ir naujai atradau maudynes Baltijos jūroje. Vandenyje koja visai neskaudėjo. Per bangas nusiyrus nuo Palangos tilto iki Nemirsetos, būdavo ne taip liūdna skaičiuoti dienas iki maratono.

Vaizduotė. Atsargiai pradėjus bėgioti, verta pamėginti rytietišką teigiamybių vizualizavimo metodiką, taikomą ir kai kurių trenerių amerikiečių. Bėgdami įsivaizduokite, kaip nupiepusi sausgyslė sparčiai gyja, storėja, kaip maloniai atsigauna raumenys, sprogdami naujomis, dar stipresnėmis skaidulomis. Prieš užmigdami mintyse nusipieškite pasveikusį kulną, dar tvirtesnį nei iki traumos. Pasidžiaukite, kad žingsniai tampa ilgesni ir greitesni, o visas kūnas vėl nusiteikia maratono malonumams.

Ko gero, Zenonas klydo. Greitakojis Achilas šiaip taip aplenkė vėžlį.