2017 m. lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Miltiadas: „Gintaras yra vertybė“


Kasmetinį pokalbį pradėkime nuo svarbiausio klausimo…

Kodėl viskas brangsta?

Ne, turėjau galvoje ne tai. Bet atsakykite, kodėl gi?

Tik todėl, kad pirkėjai perka. Moka vis daugiau, bet vis tiek perka. Jeigu tik jie nustotų pirkti, viskas atpigtų. Užeitų sunkmetis.

Paprasta.

Viskas yra paprasta, kai geriau įsižiūri. Čia su vienu išminčiumi vaikščiojom ir svarstėm tokį dalyką: kas atpigo per pastaruosius metus? Tai radom, kad atpigo doleriai, bulvės, I-padai ir dar kažkas...

Dar svarstėm, ar per dvidešimt metų automobiliai atpigo, ar pabrango, įvertinus perkamosios galios pokytį.

Ir kaip?

Tas išminčius gerai suskėlė. Klausykis. Jeigu vertinam automobilį, kuris įsibėgėja iki 100 km/val. per 10 sekundžių, turi ABS ir vairo stiprintuvą, tai toks atpigo. Bet jeigu imam automobilį, kuris visokeriopai geresnis už tuos, kuriais važinėja du trečdaliai tavo pažįstamų, tai toks pabrango.  

Naaa...

Na, bet ką čia mes... Klausk, ko norėjai. Tik mikliai.

Apie ką daugiausia mąstėte per praėjusius metus?

Apie mirtį.

Fu, kokia liūdna tema. Kodėl ją pasirinkote?

Todėl, kad esu senas, man nebebaisu. Anksčiau bijojau mąstyti apie mirtį, o dabar nebe. Aleksandras Moisejevičius Piatigorskis sakydavo, kad apie mirtį mąstyti būtina, tik labai nesinori.

Paaiškinkite.

Gyvenimo esmė - žvelgti į save kaip į kitą, mąstyti apie save kaip apie kitą. Mirtis tokią galimybę atima, todėl ir baisi. Ar aišku?

Nelabai.  

Taip ir maniau. Keičiam temą.

Keičiam. Ką manote apie Nobelio komiteto sprendimą suteikti literatūros premiją japonui Kazuo Ishiguro?

Vaikeli, Ishiguro yra britas. Visiškas britas. Japonas buvo Kawabata. Ir dar tebėra Oj, rašoma O su brūkšniu ir E.

Bet Ishiguro - tinka, palaikau. Negėda dėl komiteto.

Kas jūsų mylimiausias rašytojas nobelistas?

Iš gyvųjų - Coetzee. Jis teberašo, ką tik vos negavo trečio Bookerio!

„Vos“ - nesiskaito.

Gerai, bet tai - po „Nešlovės“, „Barbarų“, „Maiklo K“ ir „Elizabeth Costello“, po „Sankt Peterburgo valdovo“ ir autobiografinės trilogijos... Perskaičiau per vasarą „Jėzaus mokyklos metus“, ir vėl trokštu gyventi. Noriu šokti. 

O Mario Vargas Llosa?

Mario nuseno. Politika, šlovė, pinigai... Kadaise jis rašė genialiai, bet kada tai buvo? Prieš šešiasdešimt metų? Senas komunistas. Mąsto jis blaiviai ir rašo dar gyvai, „Penki kampai“, suprantama... Bet nebe tas...  O žinai, kad jis mušėsi su Marquezu dėl damos? Rimtai. Bet Marquezas - kas kita, galva aukštesnis...

Dar per vasarą aptikau žavingą Umberto Eco dedikaciją vienai damai. Štai, pažvelk... (Ištraukia iš lentynos „Il Pendolo di Foucault“, atverčia, skaito) „A Luccrecia dottoranda pendolare. Umberto Eco.“ Trumpa, subtilu, genialu. Didis žmogus buvo.  

Taip.

Kas „taip“? Nesupratai, ir nereikia.

Palauk, dar vieną parodysiu. (Atneša Sommerset W. Maugham knygą „Ah, King!”, atverčia, rodo skaitydamas) “If I was King / There is not a thing / That I could ask but you. / I am but I / But that’s no sigh / For I have You.” 1933-iųjų lapkritis, ir parašas “W”. Nuostabu, ką?

Neįtikėtina.

(Abu tyli)

Ką dar nuveikėte per vasarą?

Nieko nenuveikiau. Buvau prie jūros. Gėriau ir ieškojau gintaro.

Kam jums gintaras?  

Gintaras yra vertybė. Be to turiu asmeninę istoriją. Po karo nuėjau kartą į Palangą. Pėsčiomis, suprantama, mat labai svarbu buvo. Ir maždaug ties Nemirseta atradau didžiulį luitą. Lygiai batono dydžio ir formos.

Batono?

Neraikyto batono, taip. Ir padovanojau aš jį vienai gražuolei, kurią buvau anuomet pamilęs.

Kaip romantiška...

Taigi. Ji dovaną priėmė ir pasidėjo ant televizoriaus. Tuomet buvo mada, išjungus televizorių, jo ekraną megzta užuolaidėle uždengt, kad ilgiau tarnautų. Tai ji mano dovanotu gintariniu batonu prispaudė tą savo darbo užuolaidėlę. Labai gražiai atrodė.

O dabar tikitės atrasti antrą gintarinį batoną?

Ką nors atrasiu. Tada mums santykiai nesusiklostė, ir tas plikomis rankomis išgriebtas gintaras prapuolė istorijos verpetuose.

Dabar, jau sakiau, vėl noriu gyventi, šokti...  Atsirado kam vėl gintarą padovanoti, bet va neturiu, tai ir ieškau.  

Na, bet klausyk, ką čia mes pliurpiam, a? Baigiam tučtuojau, viskas. Viskas!

Komentarų nėra: