Miltiadas: „Niekas nebesužinos, koks Baltušis - tikrasis“

Pernai šventėme Šimtmetį. Kuo pažymėti šie jūsų metai?

Koks kitas klausimas?

Kaip jums patinka MO muziejus?

Man jis negražus.

Ko gi ten stinga?

Skonio. Geras skonis, matai, gali būti tik nesuinteresuotas. O MO tvoskia interesais. Jis iš tolo trenkia troškimu suvilioti, sudominti, geidžia būti pastebėtas, įvertintas.

Gal pelnytai?

Gal. O gal - ne. Muziejų dabar apstu. Didžiojoje gatvėje, antai, veikia bent du Gintaro muziejai. Ir šiaip Vilniaus Senamiesty - muziejus kas antrame name.

Pernai išpranašavote, kad būtinai sulauksime greičiau kaip per dvi valandas nubėgto maratono. Ar pripažįstate Eliudo Kipchoge pasaulio rekordą - 1:59:40?

Absoliučiai. Žmogus pats bėgo ir atbėgo. Padėjėjų turėjo pulką, bet bėgo pats visą kelią. Kaip nepripažinsi?

Sakėte, kad tokie pasiekimai sutaupo visų laiką, nes varžybos trumpiau užtrunka. O kam mums tas papildomas laikas?

Tekstams skaityti. Tekstų daugėja, o laiko - ne. Skaityti būtina.

Kuo taip jau būtina?

Kad būtų su kuo kalbėtis. 

Kalbėtis galima ir apie vaizdus.

Su tavim - gal, o su neskaitančiuoju - ką pasikalbėsi? Vargas. Johnas Watersas sakė: „Neturiu laiko dulkinti tų, kas neturi laiko skaityti knygų.“

Ir kodėl turėčiau įtikti kažkokiam Watersui?

Todėl, kad jis - Dievo metafora.

Paieškočiau kitos metaforos.

Nejaudina nusenęs gėjus? Voila! Rinkis papūgą. Lyties neklausk, žmogus nustatytų papūgos lytį, tik ją išskrodęs. Šis paukštis, beje, tave pergyvens. Ir tu jam, regis, patinki. Taip? (Papūga kimiai čerškia ir aikčioja.) Taip. Pamilk papūgą ir gyvenk jai atsakingas.   

Ačiū. Ką skaitėte per vasarą?

Kaip ir visi - Baltušį.

Ir ką manote?

Manau, kad tokie dienoraščiai prilygintini išmonei. Tikras dienoraštis būtų faksimilė arba originalas. Kai tekstas skaitmenizuojamas, taisomas, tvarkomas, iškart iš maišo lenda meninės kūrybos yla.

Nepasitikite leidėju?

Leidėjas puikiai padirbėjo. Visi skaito laižydamiesi. Niekas nebesužinos, koks Baltušis - tikrasis. Net neverta taip klausinėt. Ir apie Venclovą nesužinos. Jo dienoraščiai irgi skaitmenizuoti.

O jūsų?

Mano - beveik. Vergė baigia perrašyti į Word'ą 2016-uosius, o nuo tada jau pats kompiuteriu klebinau. Patogu. Surenku find laukelyje "Ignas" ir randu, ką galvojau apie tave prieš tuziną metų. Skaitau. Nepatinka - pataisau, perrašau, ištrinu, papildau.

Siaubas.

Koks čia siaubas? Toks žanras - skaitmeninis dienoraštis.

Pakritikuokite Lietuvos kultūros politiką.

Nekritikuosiu. Aš remiu bet kokią kultūros politiką. Kultūra yra pasipriešinimas natūrai. Nepasidavimas gamtos dėsniams. Sielos puoselėjimas pilvo sąskaita. Proto maištas prieš kūną.

O gamta jums negraži? Pažvelkite, koks dangus!

Dangus gražu. Palauk, tuoj parodysiu tau dangų.

(Ilgai rausiasi lentynoje. Paduoda Paulo Bowleso knygą „The Sheltering Sky“, atverčia.)

Štai, skaityk.

„For Mill with love (this is probably the handsomest copy in existence) Paul, Tangier, 20/iv/64“. Čia jums autoriaus dedikuota?! Galbūt gražiausias „Perskelto dangaus“ egzempliorius?

Štai kas man gražu.

1949-ųjų originalas. Neįtikėtina.

Kultūra.

Vėl pritrenkėte. Kaip nesuskilti patyrus tokį atsivėrimą?

Klausyk Pelevino: „Toliau nuo iškilių idėjų gyvenk kaip Rambo, - day by day.“ Na, baikim čia pliurpti. Eime virtuvėn.

Eime... Ačiū jums.