Vienas iš Lietuvos kultūros prioritetų yra visa, kas
nemokama.
Lankytojus garsiai kviečia nemokamos Kultūros naktis, į muziejus
vilioja nemokami kasmėnesiniai sekmadieniai. Vilnius reguliariai apdovanoja
visus norinčiuosius nemokamais žvaigždžių koncertais prie Baltojo tilto arba Vingio
parke. Štai, gegužę laimingą jaunimą iki soties palinksmino vietiniai
atlikėjai, o liepą vėl kviečiama pašėlti iki ryto, žadama laikyti aukštai
pernai Ritos Oros iškeltą kartelę. Dar artėja Sostinės dienų renginiai, šviesų
festivaliai ir kitokios nemokamos grožybės.
Turtingiausioje Baltijos šalių sostinėje kiaurą parą apstu ir
svaresnės nemokamos kultūros. Pernai be jokio užmokesčio porą savaičių galėjome
ganyti akis po Gedimino kalno šlaite prancūzo menininko išdažytą didingą freską.
Naujamiesčio skverelyje jau keletą metų veikia neįskaitomo pavadinimo kioskelis
su kas mėnesį atnaujinama menų vitrina. Joje praeiviai šiemet visiškai nemokamai
gėrėjosi Žilvino Kempino, Mykolo Saukos, Julijos Pociūtės ir menkiau
pagarsėjusių kūrėjų instaliacijomis.
Be abejo, už dyką į valias galime grožėtis atidžiai nuo
grafičių ir balandžių išmatų valomais talentingų skulptorių kūriniais. Vilnių
puošia Teodoro Valaičio „Vėtrungė“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“, Mindaugo
Navako „Kablys“ ir Roberto Antinio „Puskalnis“, Vlado Vildžiūno „Barbora“ ir jos
autoriaus sūnaus Kunoto „Karališkas obuolys“, Jono Gencevičiaus „Vilnietė“ ir
Vytauto Nalivaikos „Žibintininkas“, Stanislovo Kuzmos „Mūzų šventė“ ir Juozo
Mikėno „Pirmosios kregždės“. Krenta į akis įvietinti Romualdo Kvinto ir
patriotiniai Tado Gutausko darbai. O dar džiugina paminklai įvairiausioms
istorinėms asmenybėms ir atmintiniems įvykiams. Visi kruopščiai prižiūrimi, kai
kurie dargi prabyla balsu.
Kiekvienas lietuvis gali teisėtai ir nemokamai pasižiūrėti
garsiausiais prizais apdovanotų, kritikų išliaupsintų filmų. Juos įgarsina ir
per specialią platformą „Epika“ parodo Nacionalinis transliuotojas.
Už teatrą Lietuvoje kol kas tenka mokėti, nors akivaizdu,
kad operos ir baletai statomi ne iš pajamų už parduotus bilietus. Spektakliai,
kaip ir daugelis kitų menų, mums patiekiami nekomerciškai, todėl jų prodiuseriams
pernelyg nerūpi nei bilietų kainos, nei jas sumokėjusieji žiūrovai. Šį faktą aiškiai
iliustruoja begalinės puošnių damų eilės, nusidriekusios per pertraukas prie
moteriškomis figūrėlėmis pažymėtų durų.
Suskaičiuotume bent dešimtį periodinių kultūros laikraščių
ir žurnalų, kurių platinimo išlaidų nepadengia pajamos už parduotus egzempliorius.
Jų leidyba atpigtų, dalijant popierinę spaudą nemokamai, kaip jau daro kultūros
žurnalo, pavadinto „370“, savininkai.
Kūrėjų sąjungos ir kitos geradarių organizacijos pasiūlo
puikių knygų, kurios atsiperka vos išleistos. Viena iš tokių – Lietuvos
Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos išleista trijų tomų serija, pavadinta
„Nepriklausomo šiuolaikinio meno istorijos“. Tarp daugybės joje sudėtų neįkainojamų
interviu yra Redo Diržio pokalbis su advokatu Stanislovu Tomu. Šis ne tik
dalijasi meniškomis vizijomis, bet ir ragina liautis mokesčiais finansavus
„antidemokratinį Lietuvos režimą“. Juk „mokėti mokesčius, kad juos išvogtų
Nausėda ir Skvernelis, yra neetiška.“ Tai, kad trilogijos leidybą finansavo
Lietuvos Kultūros taryba, man yra be galo gražu. Esame stipri demokratija.
Ir nėra ko niurzgėti, kad Vilniuje brangu išgerti kavos. Kava
pas mus gal ir brangoka, užtat kultūra – dažnai nemokama. O tai, kas siūloma dykai,
mokesčių mokėtojams atsieina brangiausiai. Nuslėpti tikrąją kainą juk nemažai
kainuoja.
Autoriaus nuotraukoje neįskaitomo pavadinimo menų kioskelis skverelyje netoli M.K.Čiurlionio ir V.Kudirkos gatvių sankryžos Vilniuje.
Šį kultūros komentarą parengiau ir 2025 m. birželio 12 d. perskaičiau studijoje portalui politika.lt. Jo vaizdo įrašas ir tekstas ten paskelbtas 2025 m. liepos 5 d.
Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais kultūros dalyviais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą