Hyperhidracija gliceroliu - drąsiųjų metodas

Artėjant vasaros karščiams ir svarbiausiems sezono startams, siūlau pasivaikščioti sporto medicinos pakraščiais ir susipažinti su vienu visuotinai nepripažintu, tačiau tyliai vis taikomu būdu pasiekti geresnių rezultatų: įsisotinti vandeniu, padedant gliceroliui.

Glicerolis (C3H5(OH)3 ), dar vadinamas glicerinu, yra nuostabi medžiaga. Tai natūralus riebiųjų rūgščių apykaitos žmogaus organizme produktas, lengvai skylantis į CO2 ir H2O. Kaloringumu jis beveik prilygsta cukrui, tačiau nesukelia gliukozės svyravimų kraujo plazmoje ir nepatinka dantų ėduonį sukeliančioms bakterijoms. Maisto pramonė plačiai jį naudoja ir žymi kodu E 422.

Tačiau mums svarbiausia šio bespalvio ir bekvapio papildo savybė yra jo higroskopiškumas, t.y. gebėjimas prisitraukti vandens molekules.

Prieš 15 metų JAV New Mexico Universiteto mokslininkai užpatentavo organizmo įsotinimo vandeniu, vartojant glicerolį, metodiką, kuri sudaro sąlygas gerinti ištvermę ir sporto rezultatus. Dvigubai „aklas“ tyrimas įrodė pailgėjusį vartojusiųjų glicerolį ištvermės darbingumą ir net žemesnį pulsą.

Šios studijos vaisius – 1996 m. paskelbtas Montner receptas, kaip įsisotinti vandeniu, pradedant procedūrą dvi su puse valandos prieš startą:

150 minučių iki starto – išgerti 5 ml/ kg 20 % koncentracijos glicerolio tirpalo

120 minučių iki starto - išgerti 5ml/kg vandens

105 minutės iki starto – išgerti 5ml/kg vandens

90 minučių iki starto – išgerti 1ml/kg 20% koncentracijos glicerolio tirpalo ir 5 ml/kg vandens

60 minučių iki starto – išgerti 5 ml/kg vandens.

Vėlesni šio metodo entuziastai pridūrė, kad jei rungtis trunka daugiau kaip dvi valandas, vertėtų tęsti hidraciją mažesnės - 5% koncentracijos - glicerolio tirpalu, išgeriant jo po 400 – 800 ml per valandą.

Būtina paminėti, kad kai kurie kiti tyrimai neaptiko jokio glicerolio vartojimo teigiamo efekto sportininkų rezultatams. Be to, aprašyta pasitaikiusių neigiamų su juo susijusių pašalinių reiškinių: galvos skausmų, pykinimo, viduriavimo, net laikinų regos sutrikimų.

Ko gero, rinktis tokį dar egzotišką metodą vertėtų tik ruošiantis ypač ilgoms varžyboms karštu oru. Ir tiesiog kvaila būtų jo griebtis, prieš tai neišbandžius treniruotėje.

Aptikau informacijos, kad įsotinimas gliceroliu buvo oficiali Kanados dviratininkų rinktinės metodika Sidnėjaus Olimpinėms žaidynėms. Jungtinėse valstijose šis papildas nedraudžiamas sportininkams nuo 1997-ųjų.

Mano auklėtinis Aischilas yra mėginęs gerti riebalingą glicerolio tirpalą prieš maratoną. Tai nebuvo mokslinis tyrimas, todėl įspūdžiai migloti: nieko bloga neatsitiko, bet ir stulbinančio efekto nesulaukėme.

Drausmingas vandens vartotojas, žinodamas, kad trasoje turės galimybę sočiai atsigerti įprastų gėrimų, tuo gali ir apsiriboti. Bet jei nujaučiate, kad bėgdami karštyje, pakeliui nerasite oazės ar maitinimo punkto, pamėginkite iš anksto prisihidratuoti gliceroliu.