Klubas „Šviesos kariai“ pernai išpopuliarinęs bendras treniruotes Vingio parke, perdavė estafetę Povilo Rakštiko suburtai komandai. Gražu pažiūrėti, kaip jaunatviškas treneris kantriai ugdo iš pilkųjų ančiukų eikliuosius Vilniaus maratono gulbinus.
„Milites lucis“ rūpestingai puoselėja kitas tradicijas. Liepos pabaigoje klubo mėgėjų elito rinktinė vėl kukliai nubėgo visu Lietuvos pajūriu, atnešdama savo vėliavą prie Būtingės bažnyčios. Dar vienam kasmetiniam pasibėgiojimui „Warriors of Light“ susirinko praeitą ketvirtadienį. Vingio stadione vyko bėgimų penkiakovė, užkoduota pavadinimu „Extreme, 2011“.
Stadionas dūzgė. Malonų vakarą galingus metimus čia dailino Virgilijus Alekna, „Lietuvos ryto“ krepšininkus su šokdynėmis kankino Konstantinas Medvedevas, futbolininkai užėmė žaliąją veją, Irina Krakoviak mokė taisyklingų pratimų savo grupelę, o mes lakstėme ratais. Turnyro programą sudaro 100, 400, 1500, 5000 ir 10000 m bėgimai. Porą sykių ankstesniais metais esu sėkmingai ją įveikęs – fantastiška patirtis! Pirmosios dvi sprinto rungtys, kuriose nugali jėga bei jaunystė, aiškiai atsiskiria nuo kitų trijų, skirtų atsiskleisti ištvermės specialistams.
Deja, šįsyk savo pamėgtos pusantro km distancijos nepasiekiau: bėgdamas 400 m, posūkyje nelaimingai timptelėjau šlaunies dvigalvį raumenį ar jo raištį. Finišavau skausmingai trūkčiodamas. Sugadintas vakaras privertė prisiminti dvi svarbias pamokas: a) kuo trumpesnis bėgimo nuotolis – tuo ilgesnis apšilimas ir b) iš anksto rašytis sąskaiton nenubėgtą maratoną - negeras ženklas.
Gal todėl, kad jubiliejinį maratoną sostinėje nubėgsiąs apsiskelbiau ne pats, o jo organizatoriai, o gal dėl to, kad vienintelis tikrai blogas ženklas yra važiuoti naktį į mišką svetimoje bagažinėje, reikalai pamažu taisosi. Porą dienų pašlubavus pakitusia eisena, Vilniaus maratonas vėl atrodo įmanomas. Kaip reklamoje sako kitas Povilas („Los Guerreros de la Luz“ direktorius), „Svarbiausias raumuo yra valia!“
„Milites lucis“ rūpestingai puoselėja kitas tradicijas. Liepos pabaigoje klubo mėgėjų elito rinktinė vėl kukliai nubėgo visu Lietuvos pajūriu, atnešdama savo vėliavą prie Būtingės bažnyčios. Dar vienam kasmetiniam pasibėgiojimui „Warriors of Light“ susirinko praeitą ketvirtadienį. Vingio stadione vyko bėgimų penkiakovė, užkoduota pavadinimu „Extreme, 2011“.
Stadionas dūzgė. Malonų vakarą galingus metimus čia dailino Virgilijus Alekna, „Lietuvos ryto“ krepšininkus su šokdynėmis kankino Konstantinas Medvedevas, futbolininkai užėmė žaliąją veją, Irina Krakoviak mokė taisyklingų pratimų savo grupelę, o mes lakstėme ratais. Turnyro programą sudaro 100, 400, 1500, 5000 ir 10000 m bėgimai. Porą sykių ankstesniais metais esu sėkmingai ją įveikęs – fantastiška patirtis! Pirmosios dvi sprinto rungtys, kuriose nugali jėga bei jaunystė, aiškiai atsiskiria nuo kitų trijų, skirtų atsiskleisti ištvermės specialistams.
Deja, šįsyk savo pamėgtos pusantro km distancijos nepasiekiau: bėgdamas 400 m, posūkyje nelaimingai timptelėjau šlaunies dvigalvį raumenį ar jo raištį. Finišavau skausmingai trūkčiodamas. Sugadintas vakaras privertė prisiminti dvi svarbias pamokas: a) kuo trumpesnis bėgimo nuotolis – tuo ilgesnis apšilimas ir b) iš anksto rašytis sąskaiton nenubėgtą maratoną - negeras ženklas.
Gal todėl, kad jubiliejinį maratoną sostinėje nubėgsiąs apsiskelbiau ne pats, o jo organizatoriai, o gal dėl to, kad vienintelis tikrai blogas ženklas yra važiuoti naktį į mišką svetimoje bagažinėje, reikalai pamažu taisosi. Porą dienų pašlubavus pakitusia eisena, Vilniaus maratonas vėl atrodo įmanomas. Kaip reklamoje sako kitas Povilas („Los Guerreros de la Luz“ direktorius), „Svarbiausias raumuo yra valia!“
Pranešimai
4 komentarai:
Na gaila kaune nieko panašaus nevyksta. Bet jaučiu, kad tai tikrai extreme:) Aišku, jei bėgama rimtai. Įdomu kokios pauzės tarp šių rungčių?t jaučiu, kad tai tikrai extreme:) Aišku, jei bėgama rimtai. Įdomu kokios pauzės tarp šių rungčių?
kaune irgi yra begimo klubu, istok, imkis iniciatyvos (pats ikurk kluba), pats suorganizuok extreme...
Norisi pasikartoti - viskas žmogaus jėgoms.......:)
Vilniaus Maratonas dar ne rytoj, dar laiko yra, dar visi raumenys atsistatys....Tad sveikatos, nuotaikos ir iki susutikimo mūsų
V M ! ! ! :)
Pauzės tarp pirmųjų rungčių trumpos - kvapui atgauti, gėrimui gurkštelėti. Penkių kilometrų bėgimo lyderiai turi ilgesnę pertrauką, autsaideriai - trumpesnę. Per dvi su puse valandos viską pabaigėme.
Rašyti komentarą