Puiki diena, graži šventė. Virš tūkstančio bėgikų prie starto linijos – nematytas reginys Vilniuje. Dešimtį kilometrų bėgau minioje, pusę maratono – būryje, o likusią dalį – dairydamasis į bendraminčius.
Kiekybė kuria kokybę. Atsikračius priekaištų, kad dėl saujelės keistuolių ribojamas miesto eismas, saulė šildo švelniau, maitinimo vietų savanoriai draugiškiau tiesia gėrimų indelius, Neries pakrantės ne taip riečia nosį.
Trasoje vis daugėja nematytų veidų. Du šimtus užkietėjusių fanatikų, pažįstamų iš bėgimo taurės etapų, nustelbė neseniai lakstyti pradėję šaunuoliai. Užsieniečiai šiemet irgi kitokie: tradicinius lenkus iš kaimyninės vaivadijos atbaidė krepšininkų sukeltos viešbučių kainos, užtat vienas kitas slovėnas, graikas, prancūzas ir gruzinas suderino rytinį pusmaratonį su skanduotėmis arenoje.
Mano penkiasdešimtojo maratono rezultatas: 3 val. 37 min. – kuklus laikas, nors ir šešiomis minutėmis geresnis už pasiekimą pačiame pirmame bandyme prieš vienuolika metų. Šiandien neplanavau gerinti asmeninio rekordo, nors būtų buvę smagiau atbėgti pusvalandžiu anksčiau. Gal koją pakišo metų pertrauka, o gal vakarykštė draugo Gintaro penkiasdešimtmečio puota.
Mėgėjui svarbu, ne kokiu greičiu, o su kuo bėgi. Pirmus du ratus sukau su rašytoju, būsimuoju „Ironmanu“ Dainiumi Kinderiu. Iki soties išnarstėme pasiruošimo triatlonui malonumus, dalijomės įspūdžiais iš egzotiškų kraštų.
Sugrįžo šioks toks prizų fondas. Pirmą kartą varžybas tiesiogiai transliavo televizija. Galime niurzgėti, kad daugiausia dėmesio skirta pusmaratoniui, kad komentatorius nežinojo, kodėl kai kurie bėgikai prisirišo balionus su kažkokiais skaičiukais, kad laikmačių čipai buvo pristatyti absoliučia naujiena ir pan., bet verčiau pasidžiaukime, kad pagaliau ne tik maratono dalyviai, bet ir sirgaliai tapo TV žvaigždėmis.
Iki šiol pamažu augęs svarbiausias šalies bėgimo renginys šiemet šoktelėjo. Kitais metais reikalausime dar daugiau, o dešimtajame Vilniaus maratone tikėsimės dešimties tūkstančių bėgikų ir atitinkamos pagarbos jiems.
Kiekybė kuria kokybę. Atsikračius priekaištų, kad dėl saujelės keistuolių ribojamas miesto eismas, saulė šildo švelniau, maitinimo vietų savanoriai draugiškiau tiesia gėrimų indelius, Neries pakrantės ne taip riečia nosį.
Trasoje vis daugėja nematytų veidų. Du šimtus užkietėjusių fanatikų, pažįstamų iš bėgimo taurės etapų, nustelbė neseniai lakstyti pradėję šaunuoliai. Užsieniečiai šiemet irgi kitokie: tradicinius lenkus iš kaimyninės vaivadijos atbaidė krepšininkų sukeltos viešbučių kainos, užtat vienas kitas slovėnas, graikas, prancūzas ir gruzinas suderino rytinį pusmaratonį su skanduotėmis arenoje.
Mano penkiasdešimtojo maratono rezultatas: 3 val. 37 min. – kuklus laikas, nors ir šešiomis minutėmis geresnis už pasiekimą pačiame pirmame bandyme prieš vienuolika metų. Šiandien neplanavau gerinti asmeninio rekordo, nors būtų buvę smagiau atbėgti pusvalandžiu anksčiau. Gal koją pakišo metų pertrauka, o gal vakarykštė draugo Gintaro penkiasdešimtmečio puota.
Mėgėjui svarbu, ne kokiu greičiu, o su kuo bėgi. Pirmus du ratus sukau su rašytoju, būsimuoju „Ironmanu“ Dainiumi Kinderiu. Iki soties išnarstėme pasiruošimo triatlonui malonumus, dalijomės įspūdžiais iš egzotiškų kraštų.
Sugrįžo šioks toks prizų fondas. Pirmą kartą varžybas tiesiogiai transliavo televizija. Galime niurzgėti, kad daugiausia dėmesio skirta pusmaratoniui, kad komentatorius nežinojo, kodėl kai kurie bėgikai prisirišo balionus su kažkokiais skaičiukais, kad laikmačių čipai buvo pristatyti absoliučia naujiena ir pan., bet verčiau pasidžiaukime, kad pagaliau ne tik maratono dalyviai, bet ir sirgaliai tapo TV žvaigždėmis.
Iki šiol pamažu augęs svarbiausias šalies bėgimo renginys šiemet šoktelėjo. Kitais metais reikalausime dar daugiau, o dešimtajame Vilniaus maratone tikėsimės dešimties tūkstančių bėgikų ir atitinkamos pagarbos jiems.
Pranešimai
6 komentarai:
Puikus renginys ir organizacija. Pradėjau tikėti, kad ir čia galime pavyti ir aplenkti brolius Latvius :)
Sveikinu su penkiasdešimtuoju. Gražu, tiesiog bėgikiškai pavydžiu ir apgailestauju, jog viską aš pradėjau tiek vėlai. Nors, matyt, gyvenime niekada nieko niekur nėra per vėlai.....:)Tikiu, jog galėsiu pasidžiaugt ir pasveikit Jus su Šimtuoju ! ! ! Sveikatos, entuzijazmo, džiaugsmo, laimės.
Šiais metais nebuvo galimybės, bet kitais pasiruošęs prisidėti prie šios šventės :)
Sveiki. Sveikinu su 50-uoju maratonu. Pagarbos vertas skaičius. Kalbate apie transliaciją, tai gal turite jos įrašą? Lietuvos Ryto televizija sugebėjo tik pusę transliacijos įdėti į internetą, o norisi pamatyt visą... Ir išgirsti, ką sakė apie "chipus" :)
Ačiū, tikrai galim pasveikinti vieni kitus, nes tai daryti šitaip verta :-) TV įrašo neturiu, pakalbėsiu su Vilniaus maratono vadovybe - gal jiems pavyks ką nors įsidėti savo svetainėje. Dėl čipų - smulkmena: ne tik per TV, bet ir kitur tai buvo pateikta kaip absoliuti naujovė nors tokios mikroschemos šiame maratone naudotos jau keletą metų. Šiemet skirtumaas tik toks, kad jos buvo vienkartinės, nereikėjo grąžinti.
Rašyti komentarą