Maratonininko skaitiniai

Ką patarčiau skaityti bėgimo mėgėjui? Žinoma, ne tik treniruočių planus, „Maratono lauką“ ir Piotro Silkino biografiją. Štai jums sąrašėlis su nuorodomis į išsamesnius knygų aprašymus ir patogią vietą jas įsigyti:

Franz Kafka „Procesas“, nes maratonas, tai tikrai procesas. Iki šiol nesuprantu, kodėl atsiverčiau legendinę apysaką tik sulaukęs keturiasdešimties, bet .... geriau vėliau, negu pasiekti galutinį finišą jos neskaičius. Rinkinyje rasite ir novelių, o tarp jų – garsiąją „Metamorfozę“.

„Silva Rerum I ir II“ – nes įdomu, ką papasakotų Vilniaus gatvelių, kuriomis bėgsite rugsėjo 9-ąją, mūrai ir grindiniai. Ilgi Kristinos Sabaliauskaitės sakiniai stajerių nenugąsdins. Lietuvoje per pastaruosius penkiasdešimt metų niekas nesukūrė nieko panašaus, o ir tokių Sofoklio kainų už šias naujas knygas kitur nerasite.

Haruki Murakami – maratonininkas, ultrininkas, rašytojas, verčiantis treniruočių prakaitą įspūdingu literatūros produktyvumu. Kol lietuviškai neišėjo jo „Apie ką kalbu, kalbėdamas apie bėgimą“, verta susipažinti su grožine žvaigždės kūryba, pvz., romanu „Kafka pakrantėje“.

Maratonininkų Dainiaus Kinderio „Valgis, meilė,dvasia“ ir Gabijos Vitkevičiūtės „Karavansarajus“ – kol neparašė ko nors geresnio, nes jie tai tikrai gali.

John Burdett'o tetralogija, nes jo herojus inspektorius Songčajus – šiuolaikinis šventasis. Man labiausia patiko „Krikštatėvis iš Katmandu“, tačiau kol ji verčiama, pamėginkite įveikti „Bankoko tatuiruotę“.

Borisas Akuninas – velniškai edukuojantis eruditas detektyvų rašytojas. Jo serijos knygos - lyg lengvos treniruotės: be jokios kančios, vien malonumas ir nauda. Pirma „Achilo mirtis“ (simboliką įvertins tik supjovusieji vieną sausgyslę), paskui -„Aukso skrynia“. Jei jums patiks, bus daugiau.

   

Marinos Achmedovos „Chadiža. Mirtininkės dienoraštis“ – nuostabi knyga vyrams, norintiems suprasti moters pasaulį, kad įsitikintų, kokios tai bergždžios ambicijos.

Gregory David Roberts'o „Šantaramas“ – tas pats, tik moterims. Skaitytojų laimei šis autorius pasirinko hašišą, o ne bėgimą.

Levo Tolstojaus „Ivano Iljičiaus mirtis“. Karštai rekomenduoju! Kokį tūkstantį kartų plonesnis už „Karą ir taiką“ kūrinys, o koks paveikus...

„Lodžongas“ – ypatingas tekstas, ir toks pat autorius, garbusis gešė Tinlėjus, mokytojas, kurį turėjau laimės sutikti. Kad imtum suvokti jo mokymą, tenka nubėgti ultra nuotolį, todėl ir nauda pralenkia lūkesčius. Sakau rimtai: maratono ir „Lodžongo“ kombinacija atstoja eMBA studijas. Perkantiems šią knygą internetu Sofoklyje bent iki Vilniaus maratono - dovana – kuklaus mokinio išverstas ir jokiame knygyne nepardavinėjamas to paties autoriaus paskaitų rinkinys „Proto apvalymas“.

Jonathan Haidt „Laimės hipotezė“ - žydo ateisto veikalas, blaiviai nagrinėjantis tradicinius ir kitokius kelius laimės link. Tikiu, kad bėgikams bus įdomu skaityti ir malonu konstatuoti, kad jie yra atradę dar vieną, savą, nepaminėtą taką.