Lordas Frankfurto areštinėje

Pagaliau sulaukę gyvenimo būdo analitikų seniai prognozuoto kivirčo tarp Visos Prekybos akcininkų, nebegalim skųstis, kad gyventi Lietuvoje pernelyg nuobodu. Šiuolaikinė pramogų kultūra apgaubia privačius turtinius nesutarimus, skverbiasi į teisinius ginčus, suteikdama progą pasismaginti reginiais tiek prišokusiems arčiau ringo žinovams, tiek oriai užsiėmusiems vietas atokesnėse ložėse VIPams, tiek vaizduojantiems, kad suka nosis šonan, intelektualams. Visiems įdomu. O ar gražu? Nelabai. Tuščiai agituoja Leonidas Donskis: „Lietuviais esame mes gimę, bet žydais turime mes būt!“

Jaučiuosi kaip patekęs į areną. Veltis į muštynių sūkurį neprivalau, bet nuošalyje stovėti taipogi neišeina. Tenka judėti sudėtinga trajektorija, neapsidraudus rizikos. Užtat turiu ką papasakoti.

Išsamų pasidalijimą įspūdžiais norėjosi pataupyti šou pabaigai, bet žodis po žodžio pajutau įsivėlęs į padoraus kalibro ginčą. Štai Mindaugas Marcinkevičius vakar viešai svarstė, kas mane motyvuoja apie jį meluoti. Turėdamas savo valioje ne penkiolika minučių, o kur kas didesnius laiko ir Lauko resursus, jaučiu pareigą paaiškinti.

Mindaugą akivaizdžiai susierzino mano atsakymas į „Delfi“ žurnalistės klausimą apie tarp VP akcininkų prabėgusią ir ėmusią šiauštis juodą katę. Rugpjūčio 5 dieną skubėdamas iš NDX (taip vadinasi mano darbovietė) neseniai nusipirktos gamyklos Švedijoje, gaminančios aukščiausios kokybės ėdalą visokių spalvų katėms, į Geteborgo oro uostą, jai telefonu pasakiau keletą sakinių, iš kurių aname tinklapyje susidėliojo šitoks tekstas: „ Mindaugas buvo vienas iš pirmųjų, bet visi pradėjo šalutines veiklas. Tik tiek, kad iš Mindaugo epizodo galima paminėti, kad jis vis dar būdamas „Akropolius“ valdančios grupės vadovas, dar nepasitraukęs iš tų pareigų, jau pradėjo kloti pamatus savo verslui Baltarusijoje ir apie tai kiti partneriai nežinojo. Ir tai išaiškėjo atsitiktinai, kai jis buvo sulaikytas Vokietijoje policijos, įtarus pramoniniu šnipinėjimu“.

Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo tos žinutės, „15 min“ paskelbė Mindaugo atsiųstus atsakymus į žurnalisto pateiktus klausimus. Vienas jų skambėjo taip: „I.Staškevičiaus teigimu, jūs buvote sulaikytas už pramoninį šnipinėjimą. Po šios istorijos jums teko trauktis iš „Akropolio“ vadovo posto. Ar tai tiesa?“ Visai normalus klausimas. Tiesa, aname savo komentare pabrėžiau, kad būsimasis LORDS fondų fundatorius buvo sulaikytas ne „už pramoninį šnipinėjimą“, o tik juo įtarus, bet esmės žurnalistas neiškraipė.

Ką gi atsako Mindaugas Marcinkevičius? Ogi štai ką: „Netiesa. Aš suprantu, kodėl mane šmeižia Vladas Numavičiaus, tačiau nežinau, kas motyvuoja meluoti Igną Staškevičių. Jis puikiai žino visą Frankfurto istoriją ir žino, kad aš nebuvau sulaikytas nei Vokietijoje, nei jokioje kitoje šalyje, o juo labiau apkaltintas pramoniniu šnipinėjimu.

Turėjau kuriozišką situaciją Frankfurte. Vaikščiojant po vietines parduotuves, o tą darau dažnai, nes tai susiję su mano darbu, apsaugos darbuotojams sukėliau įtarimų ir buvau apklaustas policijos. Šią istoriją, kaip linksmą nuotykį, papasakojau tada dar draugams Ignui ir Nerijui bei mūsų įmonės kolektyvui.

Iš „Akropolio“ vadovo posto pasitraukiau ne savo noru, o, kaip dabar įprasta, „šalių sutarimu“. 

Taigi Mindaugas Marcinkevičius pirmiausia atrėžia “Netiesa”, o paskui dar sykį pavadina mane melagiu. Už ką?

Apsakydamas tą linksmą pasivaikščiojimą po vietines Frankfurto parduotuves, jis pats prisipažįsta sukėlęs įtarimų apsaugos darbuotojams ir buvęs apklaustas policijos. Net jei nežinočiau pikantiškų tos istorijos smulkmenų, vis tiek suabejočiau, ar vokiečių policininkai apklausia įtarimą sukėlusius lietuvius, tegu ir labai kilmingus, jų nesulaikę, o tiesiog kulniuodami greta.

Mokiausi teisės pagrindų ir suvokiu skirtumą tarp įtarimo ir kaltinimo. Niekada nemaniau ir neteigiau, kad bendraturtis buvęs apkaltintas. Ne, jis tik, kaip pats sako, sukėlė įtarimų, taigi buvo įtartas.

Gal Mindaugą įtarė ne neteisėtu šniukštinėjimu, o kokiu kitu nusikaltimu, pavyzdžiui, vagyste, ar rengiant ginkluotą apiplėšimą? Netikiu. Žmogus teigia, kad lankėsi parduotuvėse darbo reikalais, reiškia, domėjosi pastatų išplanavimu, įrangos išdėstymu, reklamos formomis ir panašiais niekais.

Beje, su kuriuo gi Mindaugo darbu buvo susijusi minėta komandiruotė? Negi „Akropolio“ šefas lankė Vokietijos imigrantų pamėgtas parduotuves (ir dar taip uoliai, kad sukėlė policijai įtarimų), ketindamas pasiūlyti germanų tinklui išsinuomoti ledo arenų plotus? Netikiu. Nepatikėjo ir Nerijus Numavičius, todėl ylai išlindus iš maišo, teko ruošti „šalių susitarimą“.

Jeigu kada nors būsite apklausinėjami Vokietijos policininkų, nemėginkite jiems priešintis. Tai vienas iš Mindaugo parsivežtų atradimų. Paguldys žandu į betoną, o tuomet jau teks kreiptis pagalbos diplomatiniais kanalais ir ieškoti pažinčių Vokietijos kapitalo bendrovėse.

O šiaip tai visa ši istorija – bulvarinė smulkmena. Toji apklausa policijoje gal ir nebuvo tokia linksma, kaip mėgina guostis apklaustasis, bet tikrai - ne tragedija. Karjeros nesugadins. Dėl šito galės Mindaugas ir lordų fondams vadovauti, ir į Seimą kandidatuoti, ir Prezidentu išsirinkti.

Jis pats prisimena didesnių nuodėmių, bet tai jau kita tema.