Kartu su ja

Šiandieninė Vingio parku nuvingiavusi bėgimo šventė „Kartu su Ž.Balčiūnaite“ sukvietė mūsų mastais itin gausų dalyvių būrį. Vieni atėjo išsiilgę parankaus dešimties kilometrų nuotolio, kiti džiaugėsi sulaukę rudeniškų varžybų, treti atsivedė vaikus ir antrąsias puses išmėginti dešimtadalio maratono. Visi svajojo iš arti pamatyti Europos čempionę.

Renginys pavyko: muzika, kabrioletas, daug rožinių balionų, Prezidento ir Ministro Pirmininko sveikinimai, TV kameros ir laimingi finišavusiųjų veidai. Živilė sukosi kaip tikra šeimininkė, spėdama ir bėgti, ir fotografuotis, ir dalinti autografus, ir įteikti prizus. Net lietus nesugadino nuotaikos, mandagiai palaukęs apdovanojimų ceremonijos.

Visai kitaip sekėsi atvirajam Lietuvos 10 km bėgimo plentu čempionatui. Iš tikro jis neįvyko. Kaip gi kitaip pavadinsi situaciją, kai virš trisdešimties lyderių nubėgo ne numatytą ir preciziškai išmatuotą distanciją, o puskilometriu mažiau? Nieko nauja: po šiųmetinių fiasko Druskininkuose ir Alytuje pastaroji nesėkmė tik tęsia tradiciją, todėl kartoti bumbėjimų apie teisėjavimo vargus čia neketinu. Geriau tokias emocijas perteiktų tie sportininkai, kurie pagrįstai tikėjosi asmeninių rekordų arba buvo numatę finišuodami aplenkti varžovus.

Šis atvejis tragikomiškas tik tuo, kad idiotiškas trasos prižiūrėtojų nurodymas trumpinti kelią teko oficialaus čempionato dalyviams. Dar juokingiau, kad organizatoriai nusprendė elgtis, lyg viskas būtų pavykę kuo puikiausiai. Suprantu, kad gėda akcentuoti tokį savo neįgalumą valstybės vadovams ir užsienio svečiams, bet taip rizikuojama įklimpti dar giliau. Moterų plento čempione tapusi Diana Lobačevskė gali drąsiai ant savo diplomo prašyti Lietuvos rekordininkės šioje distancijoje Živilės Balčiūnaitės autografo. Tame LAF Prezidento parašo kopija patvirtintame dokumente nurodytas ir “10 km” nuotolis, ir visa minute geresnis už šalies rekordą Dianos laikas.

Kenijietį Cosmasą Kyevą aplenkęs vyrų bėgimo nugalėtojas Ilja Slavinskis turbūt pagalvojo, kad jo gimtojoje Baltarusijoje už tokį darbą kas nors ne tik visam laikui prarastų pareigas, bet ir laikinai netektų judėjimo laisvės.

Kartu su Živile visi pakovojome prieš krūties vėžį. Idėja - kilni, kova – reikalinga, vien tik priminti ligos pavadinimą yra prasmės. Keistokas tik sutapimas: šiandieniniame bėgime visuomenę su rožiniais kaspinais pasišovė šviesti kosmetikos pardavėjai, o po savaitės vyksiančiame Vilniaus maratone – žinomos politikės įstaiga. Na, bet gerų iniciatyvų, kaip ir bėgimo švenčių, mums niekad nebus per daug.