LAF Drausmės komisija praėjusių metų gruodžio 1 d. posėdyje vienbalsiai ( sic!) nusprendė nediskvalifikuoti Živilės Balčiūnaitės, neradusi tokią bausmę pagrindžiančių argumentų. Gal Lietuva – tikrai drąsi šalis?
Spręskite patys, tačiau pastarasis mūsų federacijos žingsnis nusipelno pagarbos. Verdiktas peržengė biurokratams įprastas savisaugos ribas ir, manyčiau, buvo netikėtas tiek Tarptautinei federacijai, tiek to paties lygmens sportininkų drausminimo specialistams.
Skeptikai teigs, kad E.Skrabulio vadovaujama komanda tik permetė atsakomybės naštą kitiems, prašydama IAAF medicinos ir antidopingo departamento dar kartą įvertinti maratonininkės pateiktą informaciją. Anaiptol. Turime suprasti, kad nuosprendį Živilės byloje vis tiek turės priimti nacionalinė federacija. Tarptautiniai lengvosios atletikos organai tik vertins mūsiškių funkcionierių veiksmus.
Iš tiesų šiokį tokį vertinimą jau turime. Iš Šveicarijos ar Monako neatskriejo žaibai, raginantys liautis rašinėti ir kuo greičiau griežtai bausti dopingo kontrolės reikalavimus neva pažeidusią bėgikę. Tai - nemaža LAF diplomatijos pergalė. Nedidelės valstybės priešgyniavimas nusistovėjusiai dopingo bylų praktikai galėjo kaipmat išprovokuoti skaudžias pinigines ar organizacines sankcijas. Neperdėsiu teigdamas, kad Lietuvos lengvosios atletikos vadovybė, gindama Europos čempionę, rizikavo savo postais.
Neteko skaityti Ž.Balčiūnaitės ir jos trenerio komisijai pateiktų pasiaiškinimų. Girdėjau, kad jie, padedami gydytojų ir teisininkų (pastarieji, nors byla dar nebaigta, jau išrašinėja keturženkles sąskaitas) parengė solidžią gynybos liniją. Tai svarbu, nes vien drąsa išsisukti nuo grėsmingų kaltinimų nepavyks. Dabar Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) ir Tarptautinės federacijos šulai sprendžia sudėtingą galvosūkį. Nusileisti ir, tegu tylomis, prisipažinti klydus – nepatrauklus variantas, tačiau bylinėtis su savo federacijos palaikoma sportininke - taip pat rizikingas kelias. Pernai liepos mėnesį WADA buvo priversta atšaukti savo laboratorijos Penange (Malaizija) akreditaciją dėl tarptautinių standartų ir techninių sąlygų neatitikimo. Analogiškas sprendimas dėl laboratorijos Barselonoje suduotų rimtą smūgį dopingo kontrolės reputacijai.
Procesas užsitęsė. Anglų mėgstamas posakis „No news is good news“ (Jokių naujienų – geros naujienos) čia labai tinka. Tiesa išaiškės. Lietuva – ne Rusija, todėl mūsų čempionės išteisinimas neapsiveltų įtarimais, kad palankus sprendimas buvo išspaustas ar nupirktas. Dešimtkovininko Dariaus Draudvilos nominavimas P. de Kuberteno „Kilnaus poelgio sporte“ prizui (į jį galėjo pretenduoti visų sporto šakų atstovai, atrinkti buvo tik trys, o laimėjo Irano futbolininkas) – puikus pavyzdys.
Kol kas mūsų maratono lyderei, kad ir suspenduotai bei išbrauktai iš rinktinės, sudaromos sąlygos treniruotis. Aišku, ji dar negali planuoti jokių startų, košmariškas laukimas sekina labiau už fizinius krūvius. Tačiau jos kovotojos charakteriui drąsos ir ryžto nepristigs. O mums? Galėtume sekti Prezidento V.Adamkaus, pareiškusio tikėjimą bėgike, pavyzdžiu. Vien jau laikytis nekaltumo prezumpcijos principo būtų lietuviškai drąsu.
Spręskite patys, tačiau pastarasis mūsų federacijos žingsnis nusipelno pagarbos. Verdiktas peržengė biurokratams įprastas savisaugos ribas ir, manyčiau, buvo netikėtas tiek Tarptautinei federacijai, tiek to paties lygmens sportininkų drausminimo specialistams.
Skeptikai teigs, kad E.Skrabulio vadovaujama komanda tik permetė atsakomybės naštą kitiems, prašydama IAAF medicinos ir antidopingo departamento dar kartą įvertinti maratonininkės pateiktą informaciją. Anaiptol. Turime suprasti, kad nuosprendį Živilės byloje vis tiek turės priimti nacionalinė federacija. Tarptautiniai lengvosios atletikos organai tik vertins mūsiškių funkcionierių veiksmus.
Iš tiesų šiokį tokį vertinimą jau turime. Iš Šveicarijos ar Monako neatskriejo žaibai, raginantys liautis rašinėti ir kuo greičiau griežtai bausti dopingo kontrolės reikalavimus neva pažeidusią bėgikę. Tai - nemaža LAF diplomatijos pergalė. Nedidelės valstybės priešgyniavimas nusistovėjusiai dopingo bylų praktikai galėjo kaipmat išprovokuoti skaudžias pinigines ar organizacines sankcijas. Neperdėsiu teigdamas, kad Lietuvos lengvosios atletikos vadovybė, gindama Europos čempionę, rizikavo savo postais.
Neteko skaityti Ž.Balčiūnaitės ir jos trenerio komisijai pateiktų pasiaiškinimų. Girdėjau, kad jie, padedami gydytojų ir teisininkų (pastarieji, nors byla dar nebaigta, jau išrašinėja keturženkles sąskaitas) parengė solidžią gynybos liniją. Tai svarbu, nes vien drąsa išsisukti nuo grėsmingų kaltinimų nepavyks. Dabar Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) ir Tarptautinės federacijos šulai sprendžia sudėtingą galvosūkį. Nusileisti ir, tegu tylomis, prisipažinti klydus – nepatrauklus variantas, tačiau bylinėtis su savo federacijos palaikoma sportininke - taip pat rizikingas kelias. Pernai liepos mėnesį WADA buvo priversta atšaukti savo laboratorijos Penange (Malaizija) akreditaciją dėl tarptautinių standartų ir techninių sąlygų neatitikimo. Analogiškas sprendimas dėl laboratorijos Barselonoje suduotų rimtą smūgį dopingo kontrolės reputacijai.
Procesas užsitęsė. Anglų mėgstamas posakis „No news is good news“ (Jokių naujienų – geros naujienos) čia labai tinka. Tiesa išaiškės. Lietuva – ne Rusija, todėl mūsų čempionės išteisinimas neapsiveltų įtarimais, kad palankus sprendimas buvo išspaustas ar nupirktas. Dešimtkovininko Dariaus Draudvilos nominavimas P. de Kuberteno „Kilnaus poelgio sporte“ prizui (į jį galėjo pretenduoti visų sporto šakų atstovai, atrinkti buvo tik trys, o laimėjo Irano futbolininkas) – puikus pavyzdys.
Kol kas mūsų maratono lyderei, kad ir suspenduotai bei išbrauktai iš rinktinės, sudaromos sąlygos treniruotis. Aišku, ji dar negali planuoti jokių startų, košmariškas laukimas sekina labiau už fizinius krūvius. Tačiau jos kovotojos charakteriui drąsos ir ryžto nepristigs. O mums? Galėtume sekti Prezidento V.Adamkaus, pareiškusio tikėjimą bėgike, pavyzdžiu. Vien jau laikytis nekaltumo prezumpcijos principo būtų lietuviškai drąsu.
Pranešimai
6 komentarai:
Viskas gal ir gerai ir gražu, tvirta gynybos linija.. bet ar tik jos organizme nebuvo aptikta sintetinio testosterono, kas jau savaime bet kokios, kad ir pačios tvirčiausios, gynybos šansus sumažintų iki kokių 0,2 proc?.. Vat šito fakto kažkaip niekas garsiai neskelbia, nors matyt yra žinoma ar buvo sintetinių hormono grandinių, ar ne.
Sutikite, neįprastas testosterono ir epitestosterono santykis iš dangaus "nenukrenta", ir, kiek teko bendrauti su medikais, dufastonas ir norėdamas taip nepadarytų.. :)hyptu
Padėtis miglota, bet turiu pritarti kolegai, kad griežto nuosprendžio nepaskelbimas iki šiol reiškia didesnius šansus palankiai bylos baigčiai. Prieš porą mėnesių stačiau 1 prieš 10, šiandien jau pasitaisyčiau į 4 prieš 6. Kaip rašiau, neabejoju, kad Barselonoje atliko mėginio dujų chromatografijos - masės spektrometrijos tyrimą, todėl turėjo užfiksuoti bet kokią pašalinę medžiagą. Jei rado sintetinę hormono grandinę, kodėl toleruoja tokį bausmės vilkinimą? Gal nerado. Kreivą T/E santykį vis tiek reikės paaiškinti (sutinku, kad "Dufaston" versija visai skysta), todėl ir statau 4 prieš 6, o ne 100 prieš 1.
Kolegos - čia ne lažybų punktas....Čia mūsų Žmogaus, mūsų Žvaigždės, pagaliau puikios, gležnos Mergaitės gyvenimo lūžio taškas. Colike, galvą aukščiau - viskas bus gerai, mes tikime Tavimi ir didžiuojamės !
Šiek tiek pralinksmino straipsnis, teik dėl Živilės ateities tiek dėl Lietuvos subrendimo... Gal tikrai viskas gerai bus ant Marijos žemės ;)
O kas, jei ta "gera tyla" baigsis po pusmečio? Metų? :) Lyg ir jokio termino nėra paskelbti nuosprendžiui.
Sitoj istorijoj jau manau viskas yra aisku.
Rašyti komentarą