Pagaliau

Smagu, kai pavyksta koks nors sumanymas. Net jeigu kuklus, tegu tai nutinka ne iš pirmo karto, pavėluotai ir netobulai. Vis tiek malonu.

Iš pradžių norėjau Piotro Silkino biografija pasveikinti jį su 70-ies metų jubiliejumi, bet leidyba strigo, užsitęsė, ir prireikė metų, kol išėjo knyga kietais mėlynais viršeliais. Jos pagrindiniu autoriumi laikau patį Piotrą, nors Gintarė Dailydytė taip pat padirbėjo kamantinėdama herojų bei jo žmoną Genovaitę, rinkdama faktus ir komentarus iš jo bendražygių bei pažįstamų.

Knyga išleista privačia iniciatyva ir lėšomis be jokių fondų paramų. Tiražas kuklus - 400 egzempliorių, tačiau kažin ar paklausa jį viršys, čia gi ne V.Adamkaus „Paskutinė kadencija“. Spėjusieji perskaityti nenusivylė: rado naujų duomenų ir istorijų apie puikiai pažįstamą ultrininką, pasisėmė įkvėpimo gyventi aktyviai.

Pasaulio rekordininkas, pakliuvęs į tikrą Guinness‘o rekordų knygą, nusipelno daug rimtesnio biografinio tyrimo. 1000 mylių – neolimpinė rungtis, tačiau tokio nuotolio bėgimas – tai juk ne koks statinės kilnojimas barzda. Neabejoju, kad P.Silkinas anksčiau ar vėliau atsidurs Lietuvos sporto šlovės metraščiuose.

Ta proga pagalvojau, kad bėgikų bendruomenė patyrė nesugrąžinamą netektį, nesulaukusi Viktoro Barkalajos (1913 - 2010) biografijos, dar esant gyvam legendiniam treneriui.