Į šviesą

Vos suėjus diskvalifikacijos terminui, Živilė Balčiūnaitė grįžo, ir visi išvydo, kad dvejus metus ji ne sėdėjo, lyg už grotų atlikdama bausmę, o gyveno, dirbo, kovojo keliuose frontuose. Auga dukrelė, kojos neša, planų pilna galva, pergalių alkis neišblėsęs, draugai, bendražygiai ir rėmėjai neišsilakstę.

Spėjęs pagarsėti jos vardo bėgimas vėl pasivadino skambiai „Žygis prieš krūties vėžį“. Tikslas kilnus, dramatiškas, net ašaringas, taigi dera prie nuosekliai puoselėjamo abejotinai nuteistos ir niekieno neapgintos kankinės įvaizdžio. Skonio reikalas. Nežinau, ar Robertas Fazekašas kovoja prieš prostatos ar tiesiosios žarnos auglius, bet girdėjau, kad Lencas Armstrongas spėjo parduoti daug geltonų apyrankių. 

Tik atvertus švarų bėgikės karjeros puslapį, aną lyg ir derėtų užversti, neklausiamai nebekartojant „tikrai nieko neleistino nevartojau“. O pažadas „savanoriškai“ grąžinti ordiną išvis trenkia komišku bulvaru. Spėju, kad susirinkusiems prie starto mėgėjams labiau imponuoja ne Živilės trumpam užsikabintas Europos auksas, o pasiaukojimas maratonuose ir simpatiška šiluma, kai žymiausia visų laikų stajerė nesipuikuodama bėga kartu su visais.

Patyrusio Evaldo Martinkos suvadybintas renginys pavyko puikiausiai net be garsesnės reklamos. Rožinių balionų ir taisyklingos vedėjo Saulenio Pociūno dikcijos derinys dangoraižių fone sukūrė sostinės vertą nuotaiką. Ramiai visą distanciją pirmavusi ir tvirtai aplenkusi vėl kylančią Žvaigždę olimpietė Diana Lobačevskė iš dėmesio epicentro Živilės neišstūmė, tik įbėrė parodomosioms varžyboms šaukštą sportinės druskos.

Norėtųsi, kad tarpusavio kovos apsiribotų bėgimu ir pasibaigtų ties finišo vartais. Deja, trenerių ir funkcionierių ambicijos perauga į sportininkų išnaudojimą siekiant daugiau valdžios. Tuomet  užkliūva Vilniaus maratone apdovanoti Lietuvos čempionai, olimpiečiai imami skirstyti į gerus ir blogus, net olimpiniai čempionai verčiami žaisti sau neįprastose arenose. Daina Gudzinevičiūtė šiandien taip skubėjo pakeisti Artūrą Poviliūną aukštoje tribūnoje, kad startinis pistoletas užsikirto patyrusios šaulės rankoje, šūvio aidas pasivijo jau trason išlėkusią minią. 

Lauksime kvietimų naujiems žygiams.