Gediminas Grinius: „Visada ginsiu Lietuvą“

Liepos 20 d. tapai Lietuvos 100 km bėgimo plentu rekordo (7 val. 7 min. ir 18 sek.)autoriumi. „Impossible is to break your own record“(angl. „Neįmanoma pagerinti savo paties rekordo“), sako adidas. Ar šis pasiekimas iki šiol svarbiausias tavo sportinėje karjeroje? O gyvenime?

Kai girdžiu šį Adidas šūkį, norisi rėkti: impossible becomes possible (angl. „neįmanoma tampa įmanoma“)! Tikriausiai tai yra mano prigimtis, nes visada buvau linkęs plaukti prieš srovę, o ne žingsniuoti koja kojon su mase. Šis mano bruožas tikrai prisidėjo prie susidomėjimo ultra bėgimais ir atvedė ten, kur dabar esu. Aišku, rekordas paglosto savimeilę, tuo labiau, kad niekam to nepavyko padaryti  18 metų, bet tai tikrai nėra didžiausias pasiekimas mano gyvenime.

Ar jautiesi esąs „šimtininkas“? O gal daugiau galimybių atsiskleisti matai kitose rungtyse: kalnuose, krose, paroje, daugiadienėse?

Šimtininku tapau gana atsitiktinai, kai prikalbintas Vidmanto 2009 m. dalyvavau bėgime Nida-Būtingė, būtent tą vėjuotą pavasarį ir supratau, kad maratono man per mažai. Tačiau tikroji mano aistra yra kalnai, kuriuos pirmą kartą atradau išvykęs į pasaulio IAU trail čempionatą Prancūzijos Alpėse. Tikriausiai atsimeni, kad net nepaisant tokių ultra grandų kaip Piotras Silkinas, mūsų komanda buvo nepatyrusi ir neturinti net žalio supratimo apie bėgimą bekele. Tuomet kalnai pateikė daugybę siurprizų ir iššūkių, maloniai nustebino ir prisijaukino. Nuo tada esu visiškas jų vergas. Po kito 2011m. IAU trail čempionato Airijoje kartu su Andrium Ramonu galutinai įsitikinome, kad kalnai - mūsų kosmosas, ir nusprendėme populiarinti tokio pobūdžio bėgimus Lietuvoje. Šiais metais mes abu ne tik bėgiojome kalnais savo malonumui, bet ir pasiekėme neblogų rezultatų tarptautiniuose trail‘uose. Taigi nors daugiau titulų turiu iškovojęs plente širdis veda trail‘o link.

Aidas Ardzijauskas išbėgo aplink Baltijos jūrą. Piotras Silkinas apibėgo Europą, pateko į Guinnesso knygą su rekordu 1000 mylių distancijoje. Ką manai apie tokius pasiekimus?

Keista, bet Lietuvos rekordas nesukėlė ypatingos euforijos, o buvo tik dar vienas sėkmingas bėgimas, tad gal iš tikrųjų laikas didinti “dozę” ir  įsivelti į panašaus masto avantiūras J? Jei rimtai, gerbiu abu bėgikus už tai, kad daro tai, kas jiems patinka, ir tuo džiugina kitus. Jų nubėgtas kilometražas iš tiesų yra įspūdingas, ir vieną dieną norėčiau pasekti jų pėdomis, pvz: per kuo trumpesnį laiką su minimalia įranga užbėgti į aukščiausias visų kontinentų viršūnes ar per kuo trumpesnį laiką apibėgti visas Alpes. Deja, be rėmėjų ir patikimos komandos to padaryti neįmanoma, kadangi nei vieno, nei antro kol kas neturiu, viskas lieka tiktai svajonės.

Esi karys, perėjęs visas įmanomas misijas. Ką esi gynęs? Kokia šiandieninio kario misija? Ar dar gali tekti ginti tokį dalyką kaip Lietuvos valstybė?

Visada gyniau, ginu ir ginsiu Lietuvą, jos nepriklausomybę ir interesus. Šiandien gyvename sudėtingame krizių, gamtos stichijų ir įdomių sąjungų laikotarpyje, kur viskas greit kinta, todėl sustiprėjus vienai iš galingųjų pasaulio valstybių ar susijungus kelioms, karas ar jo apraiškos yra įmanomos. Šių dienų kario misija – būti pasiruošus ginti Tėvynę nuo kylančių vidinių ir išorinių grėsmių, tam kad būtų atgrasyti  potencialūs kenkėjai. Aš tikiuosi, kad tuo kario užduotys ir apsiribos, ir nereiks įgytų žinių panaudoti praktikoje, o ar teks griebtis ginklų, parodys laikas. 

Tinklaraštyje "Mažiau yra daugiau" tekstus puoši įspūdingomis fotografijomis. Kokia nuotrauka tau tobula? Ar turi tokią savo albume?

Štai šita.  

      

„Tobula“ yra labai abstrakti sąvoka, ir jei kalbame apie techniškai tobulai atliktą nuotrauką, tai tokios tikrai neturiu, nes beveik visada būnu tik fotografijos herojus, o autorė dažniausiai - Gintarė, kuri ir galėtų daugiau papasakoti apie visus išlaikymus, diafragmas ir t.t. Kas kita, jei kalbame apie energiją, kurią suteikia nuotrauka, ar emocijas, kurios užvaldo žvelgiant į jas. Tokių foto turiu nemažai ir dažniausiai jose įamžinta šeima, išdykaujantys vaikai ar kitos laimingos akimirkos, atgaivinančios prisiminimus ir jausmus.

Ką įdomaus neseniai perskaitei?

Tas neseniai buvo maždaug prieš mėnesį. Pernai dovanų gavau Howard C. Cutler ir Jo Šventenybės Dalai Lamos pokalbių knygą “Menas būti laimingam”, pradėjau skaityti, bet taip ir nepabaigiau. “Neseniai” knyga vėl pakliuvo man į rankas, ir neturėdamas kito pasirinkimo ją perskaičiau. Negaliu pasakyti, kad tai buvo geriausia kada nors skaityta knyga ar kad ją perskaitęs pasidariau daug laimingesnis, bet kai kuriuos pamokymus apie kentėjimą, skausmą ir kančią bandau pritaikyti ne tik kasdieninėse gyvenimo situacijose, bet ir bėgime.

Ačiū!

Nuotraukos iš Gintarės ir Gedimino šeimos albumo.