Liepos 20
d. tapai Lietuvos 100 km bėgimo plentu rekordo (7 val. 7 min. ir 18 sek.)autoriumi. „Impossible is to
break your own record“(angl. „Neįmanoma pagerinti savo paties rekordo“), sako
adidas. Ar šis pasiekimas iki šiol svarbiausias tavo sportinėje karjeroje? O
gyvenime?
Kai girdžiu šį Adidas šūkį, norisi rėkti: impossible becomes possible
(angl. „neįmanoma tampa įmanoma“)! Tikriausiai tai yra mano prigimtis, nes visada buvau
linkęs plaukti prieš srovę, o ne žingsniuoti koja kojon su mase. Šis mano
bruožas tikrai prisidėjo prie susidomėjimo ultra bėgimais ir atvedė ten, kur
dabar esu. Aišku, rekordas paglosto savimeilę, tuo labiau, kad niekam to
nepavyko padaryti 18 metų, bet tai
tikrai nėra didžiausias pasiekimas mano gyvenime.
Ar jautiesi esąs „šimtininkas“? O gal daugiau galimybių
atsiskleisti matai kitose rungtyse: kalnuose, krose, paroje, daugiadienėse?
Šimtininku tapau gana
atsitiktinai, kai prikalbintas Vidmanto 2009 m. dalyvavau bėgime Nida-Būtingė,
būtent tą vėjuotą pavasarį ir supratau, kad maratono man per mažai. Tačiau
tikroji mano aistra yra kalnai, kuriuos pirmą kartą atradau išvykęs į pasaulio IAU trail čempionatą Prancūzijos Alpėse.
Tikriausiai atsimeni, kad net nepaisant tokių ultra grandų kaip Piotras
Silkinas, mūsų komanda buvo nepatyrusi ir neturinti net žalio supratimo apie
bėgimą bekele. Tuomet kalnai pateikė daugybę siurprizų ir iššūkių, maloniai
nustebino ir prisijaukino. Nuo tada esu visiškas jų vergas. Po kito 2011m. IAU trail čempionato Airijoje kartu su
Andrium Ramonu galutinai įsitikinome, kad kalnai - mūsų kosmosas, ir
nusprendėme populiarinti tokio pobūdžio bėgimus Lietuvoje. Šiais metais mes abu
ne tik bėgiojome kalnais savo malonumui, bet ir pasiekėme neblogų rezultatų
tarptautiniuose trail‘uose. Taigi
nors daugiau titulų turiu iškovojęs plente širdis veda trail‘o link.
Aidas Ardzijauskas išbėgo aplink Baltijos jūrą. Piotras Silkinas apibėgo
Europą, pateko į Guinnesso knygą su rekordu 1000 mylių distancijoje. Ką manai
apie tokius pasiekimus?
Keista, bet Lietuvos rekordas
nesukėlė ypatingos euforijos, o buvo tik dar vienas sėkmingas bėgimas, tad gal
iš tikrųjų laikas didinti “dozę” ir įsivelti
į panašaus masto avantiūras J? Jei rimtai, gerbiu abu bėgikus už tai, kad daro tai, kas
jiems patinka, ir tuo džiugina kitus. Jų nubėgtas kilometražas iš tiesų yra
įspūdingas, ir vieną dieną norėčiau pasekti jų pėdomis, pvz: per kuo trumpesnį
laiką su minimalia įranga užbėgti į aukščiausias visų kontinentų viršūnes ar
per kuo trumpesnį laiką apibėgti visas Alpes. Deja, be rėmėjų ir patikimos
komandos to padaryti neįmanoma, kadangi nei vieno, nei antro kol kas neturiu,
viskas lieka tiktai svajonės.
Esi karys, perėjęs visas įmanomas misijas. Ką esi gynęs?
Kokia šiandieninio kario misija? Ar dar gali tekti ginti tokį dalyką kaip
Lietuvos valstybė?
Visada gyniau, ginu ir ginsiu
Lietuvą, jos nepriklausomybę ir interesus. Šiandien gyvename sudėtingame
krizių, gamtos stichijų ir įdomių sąjungų laikotarpyje, kur viskas greit kinta,
todėl sustiprėjus vienai iš galingųjų pasaulio valstybių ar susijungus kelioms, karas ar jo apraiškos yra įmanomos. Šių dienų kario misija – būti pasiruošus
ginti Tėvynę nuo kylančių vidinių ir išorinių grėsmių, tam kad būtų atgrasyti potencialūs kenkėjai. Aš tikiuosi, kad tuo
kario užduotys ir apsiribos, ir nereiks įgytų žinių panaudoti praktikoje, o ar
teks griebtis ginklų, parodys laikas.
Tinklaraštyje "Mažiau yra daugiau" tekstus puoši įspūdingomis fotografijomis. Kokia nuotrauka tau tobula? Ar turi tokią savo albume?
Štai šita.
„Tobula“ yra labai abstrakti
sąvoka, ir jei kalbame apie techniškai
tobulai atliktą nuotrauką, tai tokios tikrai neturiu, nes beveik visada būnu
tik fotografijos herojus, o autorė dažniausiai - Gintarė, kuri ir galėtų daugiau
papasakoti apie visus išlaikymus, diafragmas ir t.t. Kas kita, jei kalbame apie
energiją, kurią suteikia nuotrauka, ar emocijas, kurios užvaldo žvelgiant į jas.
Tokių foto turiu nemažai ir dažniausiai jose įamžinta šeima, išdykaujantys
vaikai ar kitos laimingos akimirkos, atgaivinančios prisiminimus ir jausmus.
Ką įdomaus neseniai perskaitei?
Tas neseniai buvo maždaug prieš
mėnesį. Pernai dovanų gavau Howard C. Cutler ir Jo Šventenybės Dalai Lamos
pokalbių knygą “Menas būti laimingam”, pradėjau skaityti, bet taip ir
nepabaigiau. “Neseniai” knyga vėl pakliuvo man į rankas, ir neturėdamas kito
pasirinkimo ją perskaičiau. Negaliu pasakyti, kad tai buvo geriausia kada nors
skaityta knyga ar kad ją perskaitęs pasidariau daug laimingesnis, bet kai
kuriuos pamokymus apie kentėjimą, skausmą ir kančią bandau pritaikyti ne tik
kasdieninėse gyvenimo situacijose, bet ir bėgime.
Ačiū!
Nuotraukos iš Gintarės ir Gedimino
šeimos albumo.
2 komentarai:
Savo paties rekordo pagerinti neįmanoma todėl, kad tuo pačiu iškart pasieki naują rekordą.
"Po kito 2011m. IAU trail čempionato Airijoje kartu su Andrium Ramonu galutinai įsitikinome, kad kalnai - mūsų kosmosas, ir nusprendėme populiarinti tokio pobūdžio bėgimus Lietuvoje." Įdomu kur Lietuvoje populiarinami tokio pobūdžio bėgimai?
Kiek jau vyko varžybų? Gal Lietuvos čempionatai vyksta?
Rašyti komentarą