Sekmadienį Vilniuje nuskrieję savo nuotolį, dalijamės
nuotraukomis ir emocijomis, dar šiemet planuojame naujus pasiekimus. Triukšmingai
švęsdami nepastebime tų, kas tyliai neatėjo prie starto, nors buvo dalyvių
sąraše. Jie nenubėgo jubiliejinio maratono ir neužsikabino medalio. Vieni iškeitė
legendinę distanciją į šeimos bėgimą, kiti - į nykų kiurksojimą namie prie
monitoriaus. Jiems skauda.
Retas bėgikas nėra patyręs traumos. Dažniausia skauduliai
ir mauduliai neiškerta iš ritmo, tik suteikia dingstį pasiteisinti dėl
praleistos treniruotės ar pasidairyti atjautos negailestingoje kasdienybėje. Bet
atsitinka ir taip, kad lėtai slenki gatve su kiekvienu žingsniu varstomas
dieglių ir smalsių žvilgsnių, o sutiktas nedraugas dar mesteli: „Šlubuoji?
Prisibėgiojai...“
Su Achilo sausgyslės uždegimu susipažinau ne iš medicinos
vadovėlių. Antrą sykį per dvylikametę karjerą klastingas priešas užnuodijo vasarą
ir užsimojo sužlugdyti rudens kalendorių. Abu kartus laimėjau nelengvai, nors
ir savarankiškai. Užtat dabar galiu pasidalinti karčiomis pamokomis. Gal kam
pravers, jei nelemta strėlė kada nors pataikys į kulną.
Tendinitis achilii nėra klasikinis uždegimas, kokius
sukelia virusai gerklėje arba mikrobai skrandyje. Stipriausia žmogaus kūno sausgyslė
atsisako spyruokliuoti ir laikinai sunyksta nuo pernelyg sunkaus krūvio. Čia nesiplėsiu
svarstydamas, kaip nuo tokios bjaurybės apsisaugoti, tik pakartosiu, kad
labiausiai achilus pjauna greičio treniruotės įkalnėse.
Diagnozuoti šią traumą paprasta. Jeigu bėgant ar net
žingsniuojant nepavyksta normaliai atsispirti
pėda, nes kaskart nudiegia virš kulno, toje vietoje užčiuopiate skausmingą lopą,
o gal pastebite ir patinimą bei
paraudimą, teks susitaikyti, kad tapote dar viena achilito auka.
Įveikti negalią ir vėl jaustis kuo puikiausiai, man
padėjo septyni dalykai.
Kantrybė. Bet
kokį uždegimą gydo ramybė, o bėgikui taip maga kuo greičiau sugrįžti prie savo
treniruočių dienoraščių. Gal ir neverta porai mėnesių visai išbraukti iš
dienotvarkės lakstymą, tačiau atsarga gėdos nedaro. Pats šiemet kartą
paskubėjau grįžti į trasą. Rodos, skausmas aprimo, kojos neša, bet nubėgau
pusmaratonį, ir teko vėl savaitę vilkti nesveikąją koją, pradėti gydytis nuo
pradžių. Pasidavus pagundai prisigerti ar susileisti nuskausminamųjų ir pavaryti
arklius, gresia dar baisesnė bėda – nualinta sausgyslė, kryptelėjus kulną, tiesiog
nutrūksta. Tuomet neišsiversite be chirurgų pagalbos, gipso įtvaro ir ilgos
reabilitacijos.
Pasistiebimai. Geriausiai veikiantis gydymosi būdas
yra atkakliai stiebtis pirštų galais. Iš pradžių tai neįmanoma, nes sužalotoji
pėda visiškai neklauso. Tenka stiebtis sveikąja, traumuotąja tik mėgdžiojant pratimą.
Palaipsniui vis daugiau kūno svorio pavyksta perkelti ant gydomosios kojos. Tuomet
jau galima stotis ant laiptelio ir kartoti po penkias dviejų šimtų pasistiebimų
sesijas per dieną, remiantis vien pirštais, kaskart nuleidžiant kulnus žemiau atramos ir vėl kilstelint juos kuo
aukščiau. Ilgainiui tampa pakenčiama stiebinėtis vien sveikstančiąja pėda, džiaugiantis,
kad išgijimas jau čia pat. Vėl pradėjus bėgioti, verta kartoti stiebimosi seansus
po kiekvienos treniruotės.
Balansavimo plokštė. Jei paprasti, bet efektyvūs staipymaisi
pabodo, nusipirkite tokią lentą. Sūpuodamiesi ant jos abiem pėdomis, spoksokite
į ekraną. Kuo ilgiau, tuo geriau.
Pakulnės. Sandalai ir kitoks apavas be jokių kulnų –
vargas ir taip nudrožtai Achilo sausgyslei. Kol visai atsigausite, avėkite
batus su įprasta pakulne ir apsieisite be jokių ortopedinių įdėklų.
Dviratis. Pastebėjau, kad numynus pusantro šimto
kilometrų, varganosios kojos būklė tik pasitaiso. Ypač smagu sukti prisegtus
prie batų pedalus, turbūt toks ritmingas darbas prilygsta švelniems pasistiebimams.
Plaukimas. Šiemet įsigijau hidrokostiumą ir naujai
atradau maudynes Baltijos jūroje. Vandenyje koja visai neskaudėjo. Per bangas nusiyrus
nuo Palangos tilto iki Nemirsetos, būdavo ne taip liūdna skaičiuoti dienas iki
maratono.
Vaizduotė. Atsargiai pradėjus bėgioti, verta
pamėginti rytietišką teigiamybių vizualizavimo metodiką, taikomą ir kai kurių trenerių
amerikiečių. Bėgdami įsivaizduokite, kaip nupiepusi sausgyslė sparčiai gyja,
storėja, kaip maloniai atsigauna raumenys, sprogdami naujomis, dar stipresnėmis
skaidulomis. Prieš užmigdami mintyse nusipieškite pasveikusį kulną, dar tvirtesnį
nei iki traumos. Pasidžiaukite, kad žingsniai tampa ilgesni ir greitesni, o visas
kūnas vėl nusiteikia maratono malonumams.
Ko gero, Zenonas klydo. Greitakojis Achilas šiaip
taip aplenkė vėžlį.