2013 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

Mokykimės manipuliuoti!


Internetas ir dienraščiai užpila naujienomis. Žinios brukamos su vertinančiomis antraštėmis, kad nekiltų pagunda knistis giliau. Ir taip aišku: juoda – balta, gėris – blogis, tiesa – melas ir t.t. Kas kita - kultūrinė spauda: naujienas čia atstoja nuomonės. Jų reiškėjai dėsto daugiausia apie girdėtus dalykus ir formuluoja vienodai – su rafinuota pagieža. Pamėginsiu ir aš šitaip.

Nuolatinė „Kultūros barų“ bendradarbė Liudvika Pociūnienė 10-ąjį šių metų numerį apdovanojo straipsniu „Apie manipuliacijas ir savigyną“, kuriame rašo:

Štai kad ir Vilniaus maratonas. Sunku būtų rasti šio renginio fotografiją arba reportažą, kur nešmėžuotų Danske banko logotipas. Kiek ši reklama kainavo bankui? Palyginti su milijoniniais TV biudžetais, beveik nieko – 25 tūkstančiai litų pagrindiniam prizui, keli tūkstančiai registracijos numeriams su banko emblemomis atspausdinti (tokius ant krūtinės ir nugaros turėjo visi maratono dalyviai), gal dar nedideli honorarai atlikėjams linksmintojams.

Ar tie dešimt tūkstančių bėgimo entuziastų tikrai norėjo už ačiū reklamuoti komercinį banką? Tikriausiai daugumos atsakymas būtų ne. Jų motyvai kitokie – atkreipti visuomenės dėmesį į sportavimo naudą sveikatai, pasidalyti gera nuotaika, išgyventi susitelkimo akimirkas... Manipuliacijų specialistai šiais gražiais motyvais tik pasinaudojo.

Bėda. Nesugeba maratono rengėjai ir rėmėjai dorai manipuliuoti, akylesnis kultūrininkas nė neužsukęs į renginį demaskuoja. Sponsoriai užknisa, nes daug turi ir mažai duoda, organizatoriai – kad parodo, kaip be biudžeto subsidijų ir europinių paramų išsiversti.

O štai „Sveikatingumo metai“ – subtilesnis projektas. Kas netingi, visai apčiuopiamas lėšas įsisavina. Net projektinių tinklalapių, pasirodo, prikurta. O ką? Parašai paraišką, pasamdai viešųjų ryšių agentūrą, jos praktikantai pakalbina keletą naivuolių gyvenimo būdo temomis, ir prašom – sveiksta Lietuva beregint! Pats neseniai porai tokių manipuliacijų neatsispyriau: vieni atskleidė, kaip daug suvalgau vaisių ir riešutų, kiti – kaip kasdien nubėgu dešimt kilometrų. Profesionalu ir suprantama, čia jums - ne mėgėjiški tinklaraštininkų išvedžiojimai.

Kitąmet bus madingas K.Donelaitis.

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Žurnalistė net nežino, kad maratone gana vieno numerio.

Tomas rašė...

Vadinasi, didysis "ING New York City Marathon", anot autorės, turėtų būti visiškas blogis, nes manipuliuojama dar didesnėmis dalyvių masėmis minint banko vardą renginio pavadinime. Tragedija! Ne kitaip.
O šiaip tai nekuklu kišti šnipą ten, kur neturi žalio supratimo.

Dovydas Sankauskas rašė...

Kai tik žurnalistas parašo apie tai, ką skaitytojas išmano geriau, kaip mat atskleidžia savo neišmanymą. Ant olimpiečių numerių dar ne tiek reklamos būna. Ar Pociūnienė Olimpinių žaidynių dalyvius irgi vadina neišmanėliais, kuriais tik naudojasi neaiškaus plauko manipuliatoriai? Taip gali ir nustoti gerbti žmogų.

Buvo (ir tebėra) toks žurnalistas Valentinas Mitė, kurį gerbiau, kol vieną kartą neparašė apie apie sritį, kurią aš išmaniau geriau. Nuo to karto jo straipsnius skaitau su kreiva šysenėle.

ignucha rašė...

nežinau kodėl bet Lietuvos kultūrininkai nuolat spinduliuoja užslėpta neapykanta verslui. Manau tai lėmė pokyčiai pasibaigus sovietmečiui, iki tol buvę dėmesio centre ir turėję didelės įtakos procesams (tiek žiniaskalidojem, tiek kitose sferose) kultūrininkai jį prarado arba jis gerokai sumažėjo. Verslas atvirkščiai tapo galinga jėga iš viešosios sferos išstūmusi kultūrininkus ir privertusi dalį jų dirbti naujais metodais. Todėl ir dabar nuolat išsprūsta tai kad Domino teatras chaltūra komercija o koks nors 5 ziurovus surenkantis bet „tikro“ menininko spektaklis yra šedevras. Tas pats ir su maratonu jei tai Danske tai jau reklama jei tai begimas kokio nors poeto garbei (reklama?) tai jau kilnus dalykas:).