Rimaldas Vikšraitis: „90 procentų improvizacijos“

Kada nufotografavote pirmuosius aktus?

1977-ais metais.

Ar jie buvo kur nors rodyti anais laikais?

Buvo. Pirma paroda įvyko Kudirkos Naumiesty 83-iaisiais. Tris valandas pakabėjo, atvažiavo iš partijos komiteto ir uždarė. Kaip tik Žalgiris žaidė su CASK, tai mane išgelbėjo.

Dar vaikai langus išdaužė.

Kokius langus?

Tos salės. Vaikų neleido pažiūrėt parodos, tai jie išdaužė langus ir lipo.

Va, kokia kompozicija. (Rodo nuotrauką.) Paprašiau kaimo vaikų, kad surinktų visus nebereikalingus dviračių ratus.

Kuo jus domina nuogas kūnas?

Sovietų Sąjungoje sekso gi "nebuvo". Tai aš norėjau paprovokuoti. Gyvenau kaime, norėjau atkreipti į save dėmesį ir paišdykauti.

Jūs toks chuliganiškas...

Taip, nuo vaikystės. Iš pamokų bėgdavau. Man tik matematika sekėsi, rašyti - ne. Iš manęs norėjo buhalterį padaryt. Įstojau į technikumą, bet nepatiko ten.

O fotografija kuo jus paviliojo?

Jei ne fotografija, būčiau nusigėręs. Be fotografijos aš išvis niekam nereikalingas.

Parodysiu. Va.

„Fotografija, moterys ir kefyras - mano gyvybės eliksyras.“ Aišku. (Juokiamės)

Pagirioms.

Pagirioms - fotografija ar moterys?

Kefyras. O čia aš atsisveikinu su gyvenimu. Taip įsivaizduoju savo laidotuves.

Nuostabu. 84-ieji.

Daug moterų ir vyrų. Dabar moterys man jau nusibodo. Jos paslaptingos, reikia pagal nuotaiką prisitaikyt. Kitaip nesutinka fotografuotis.

Nejaugi?

Reikia naujų minčių. Dabar daugiau užsieny fotografuoju. Lietuvoje manęs nebeprisileidžia, siunčia velniop. Ir kūrybos mano nemėgsta. Nors man nusispjaut. Fotografuoju kaip noriu.

Teisingai darot.

Pirmuosius pinigus iš fotografavimo uždirbau būdamas aštuoniolikos, ir nuo tada niekam nepataikauju. Iš portretų daug užsidirbdavau, buvau turtuolis.

Portretai ir aktai jums nusibodo. O kas domina?

Dabar dirbu viena tema. Kompiuteriai.

Kompiuteriai?

Aha. Tik irgi su nuogomis moterimis.

O ką jos veikia su kompiuteriais?

Pozuoja. Noriu pasijuokti iš kompiuterizacijos amžiaus. Žmonės ne tarp savęs bendrauja, o su kompiuteriais.

Ko nenorėtumėte fotografuoti?

Karo. Prievartos. Nenoriu.

Apie savo nuotraukų žiūrovus jūs fotografuodamas negalvojate?

Nelabai. Galvoju apie kompoziciją. Kaip savo idėją realizuot. Fotografuodamas laikausi sumanymo, o kas išėjo tik paskui pamatau.

O ką turėtų justi žmogus, žvelgdamas į jūsų nuotraukas?

Nuostabą arba neapykantą. Esu daręs socialinės fotografijos ciklų. Rodau tikrą gyvenimą be jokių pagražinimų. Ispanijoje fotografavau narkomanus. Kolegos išsibėgiojo, o aš toliau juos fotografavau. Prisijaukinau ir fotografavau. Narkomanai, benamiai. Transvestitai, lesbietės. Veidai viską pasako. Sudėjau į parodą Kaune, pavadinau „Pasaulio kvapai“.

Norėjau suprasti, kaip jie gyvena.

Pavyko?

Nė velnio nepavyko.

O tvarkingus, daug pasiekusius žmones esat fotografavęs?

Esu. Patys neįdomiausi. Darbo pirmūnai. Naujieji ūkininkai. Negeriantys. Neįdomūs visai.

Kuo jie neįdomūs?

Viską planuoja. Aš taip nepratęs, pats nieko neplanuoju. O jie vis planuoja daugiau uždirbti: pinigai, pinigai, pinigai... Nėr apie ką kalbėtis su tokiais. Viską pinigais matuoja. Man - nerūpi. Mašinos manęs nedomina, visur dviračiu nuvažiuoju. Jaunystėje per dieną iki 40-ties kilometrų numindavau, o dabar - penkis, ir jau uždūstu. Septintą dviratį baigiu sulaužyt.

Man bet kokia tema nusibosta, kai ilgai ją fotografuoju.

O kas jus įkvepia kitai temai?

Žmonės. Išvažiuoju į užsienį, ten vieni malonūs, kiti keikia. Tai įkvepia. Kaip mokykloje: kai bardavo, aš labiau stengdavausi, o kai girdavo - nieko. Penktoj klasėj buvau matematikos mokytoją įsimylėjęs, labai graži buvo. Tik dar nefotografavau tada. Ilgai brendau, kol pradėjau. (Juokiasi)

Va koks buvau. (Rodo nuotrauką.) Skiriu visoms moterims, kurios mane pasiuntė po velnių.

Kas paspausdavo fotoaparato mygtuką, kai nuotraukoje - jūs pats?

Arba padėjęs ant dviračio "automatą" nustatydavau, arba žmona.

Ką dar norėtumėte fotografuoti?

Moterų futbolą.

Įdomu.

Merginos lėčiau žaidžia. Vyrai vis stumdosi, daug mušasi. Nepatinka man.

Vaikystėje pats žaisdavau futbolą, kol meningitu nesusirgau. Norėjau tapti futbolininku, o tapau fotografu. Mano giminėj buvo dar penki fotografai. Dėdė ir kiti. Jie tokias nuobodžias nuotraukas darydavo. Pralenkiau juos visus.

Jeigu Dievas nufotografuotų jūsų gyvenimą, kaip toji nuotrauka atrodytų?

Nežinau. Man ne vieta šalia Dievo. Mano vieta - pragare.

Nes ten įdomiau?

Taip. (Juokiasi)

O jeigu pats nufotografuotumėte savo gyvenimą?

Nežinau, negalvojau.

Galite dabar pagalvoti.

Padaryčiau kokią nors linksmą beprasmišką nuotrauką.

Jūs linksmai gyvenote?

Aš optimistas.

Ar įmanoma nufotografuoti mirtį?

Vienas kolega fotografavo.

Bet jis turbūt fotografavo numirėlius. O pačią mirtį?

Reikia pagalvoti. Būtų juodas kvadratas, jame - karstas, o ten guli nuoga juodaodė moteris. (Juokiasi) Dabar pat sugalvojau, akimirksniu. (Juokiasi) Čia kaip džiazas. Fotografija yra džiazas, 90 procentų improvizacijos.

Klausotės džiazo?

Kartais.

Kaip tik vakar su Vladimiru Tarasovu kalbėjomės...

Žinau. Nacionalinę premiją gavo.

Mano bičiulis sako, kad gyvenimas - tai improvizacija Dievo akivaizdoje. Kaip jums tai skamba?

Sunkus klausimas. Reikia pagalvot. Man liko dvylika metų gyvent.

O numirti bijote?

Ruošiuosi po truputį. Archyvą tvarkau. Mirsiu 72-ejų, kaip Skirmantas Valiulis. Jam esu labai dėkingas už kritiką. Labai. Jis mane gynė. Be jo niekas mano fotografijų nežinotų. Jis mėgo aktus. Suprato. Rūpinosi, kad muziejus skirtų pinigų. Nesuspėjo.

Šit kaip.

Nepavyko interviu.

Ką jūs!

Nepatinka man interviu, nemėgstu žurnalistų. Atvirai pasikalbu, o jie parašo kokias nors kvailystes. Ir klausinėja tik apie mano ligą ir šeimą. Fotografija jiems nerūpi.

Aš gi - ne žurnalistas. Man regis, mums išėjo neilgas, bet vykęs pokalbis.

(Tekstas parengtas iš dviejų pokalbių, įvykusių pašnekovo namuose prie Vilkaviškio 2017 m. gegužę ir lapkritį, įrašų. Pirmajame pokalbyje vertingai prisidėjo Arnis Rytupas.)

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais mąstytojais rasite knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis" ir "Laiko juosta jų žvilgsniais". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt