Miltiadas: „Tas pats, bet ne toks pat!”

 


Ačiū, kad tęsite pažadą ir paisote mano išskirtinių teisių jus kalbinti.

Naivuolis. Tebetiki teisinių abstrakcijų galia? Gauni tiek, kiek esi nusipelnęs.

Nepasikeitėte per metus.

Apie tave taip nepasakyčiau. Nekonservuoja blaivybė.

Tik aštuonis mėnesius praktikuoju. Kęstutis Šapoka paliudijo, kad bent metai turi prabėgti, iki blaivininkas patiria efektą.

Durnius.

Kas?

Efekto laukiantysis. Laikas čia niekuo dėtas. (Spragteli pirštais) Laikas netikras.

Alfredas Chmieliauskas klausė manęs, ar jūs tikras.

Ką atsakei?

Kad mano tikrovėje jūs tikras.

Tiesa. Aš ir esu Alfredas.

Chmieliauskas?

Aha.

Tai esate jau trečiasis mano sutiktas Alfredas Chmieliauskas.

Tas pats, bet ne toks pat!

Paaiškinkite.

Klausykis.

Nutiko tai Jūrmaloje prieš kokį penketą metų. Nustipo ten vienas katinas. Išgyveno gal penkiolika metelių ir atsikvėpė. Buvo veislinis Škotų klostuotasis, akinamai baltas, pelėdos ausimis, kaip priklauso. Laikėsi garbingoje čečėnų pabėgėlių šeimoje. Keturi vaikai užaugo, jį tampydami. Na, netektis. Apraudojo, palaidojo murklį, atsikratė jo bliūdelių ir patalų, gyvena toliau.

Vieną niūrų lietingą rudens vakarą sėdi visa šeima svetainėje ir ramiai kas ką skrolina. Židinys spragsi, NASDAQ‘as kyla, idilė. Tik motinai kažin kas susišvietė, pakilo ji nuo sofos ir nuėjo prie laukujų durų. Atidaro, o ten – tupi. Lygiai toks pat Škotų klostuotasis. Vidun prašosi.

Supranti, tokie katinai po keliolika tūkstančių kainuoja. Ir dar tenka eilėje porą metų palaukti, būtina rekomendacijas iš lordų rūmų pateikti, idant su visais ritualais nusipirktum retenybę. O čia – Rygos priemiestyje toks palei duris trinasi. Barsikas prisikėlė, ne kitaip! Jokių abejonių – stebuklas: šlovinam Viešpatį ir užsisakom naują guolį!

Namuose aprimus sąmyšiui, šeimos galva su vyresnėliu sūnumi atidžiau apžiūrėjo baltapūkį ir konstatavo, kad katinas toks pat, bet ne tas pats. Kaip elgtis? Europietiškai. Sušaukė šeimos sueigą ir padiskutavo. Moterys ir mažieji karštai įrodinėjo, kad sugrįžęs iš katinų rojaus Barsikas atrodo nebe toks pat, koks buvęs, bet vis tiek tebėra tas pats. Tėvas su vyriausiuoju įpėdiniu tokios logikos nepaneigė, leido pasilikti nulėpausį. Tik prisakė apdrausti giminės garbę ir paskelbti apie priklydėlį kaimynystės feisbuko grupėje, kad per mielaširdystę neliktų apsivogę. Taip ir padarė.

(Pauzė)

Ir viskas?

Aš gi ne giltinė, tik panašus. Dar toli gražu ne viskas.

Stebuklinėje pasakoje prabėgo kelios dienos. Namuose vėl atsirado katiniškų rakandų, apsčiai gurmaniško ėdalo. Atklydėlis nesipriešino Barsiku šaukiamas, leidosi mergaičių niurkomas ir šiaip elgėsi, kaip pridera gyvajam žaislui. Visa netikėtai palaiminta šeimyna jautėsi kiek sutrikusi, neramiai laukė naujų ženklų. Ir sulaukė.

Saulėtą popietę į Barsiko globėjų namų valdą įriedėjo lotoso spalvos „Bentlis“. Iš jo išlipo vyriškis, iš išvaizdos galintis priklausyti ir glamūriniam, ir diskursiniam visuomenės sluoksniui. Prisistatė esąs technofeodalas, ne per seniausiai pasprukęs iš Gudijos ir netoliese už tuziną milijonų nusipirkęs artdekinę vilą. Pasiteiravo, ar čia gyveną gerieji žmonės, feisbuke pasiskelbę, jog priglaudė škotišką kniauklį, kuris esąs pasprukėlis grynaveislis čempionas Vasikas.    

Kalniečių šeima ne iškart pasidavė likimo smūgiui. Vaikai puolė ruoštis apsiausčiai, o karys tėvas pirmiausia apkaltino gudą, kad anas neišmokęs savo atžalų deramai rūpintis kilmingąja būtybe. Toji, matyt, neapsikentusi skurdo ir priespaudos, pasirinko geresnius šeimininkus. Gudas atrėmė priekaištus, patikindamas, kad jo namuose ėdalas toks pat super-premium, o guoliukas net labiau hermesinis. Čečėnas nenusileido ir pasiūlė bentlininkui konkrečią kompensaciją – apvali suma grynaisiais čia pat, bet startuolininkas tik gūžtelėjo pečiais ir mandagiai priminė, kad pardavęs teises į savo kompiuterinį žaidimą, pinigais jis nebesirūpinąs. „Vienu rūpesčiu gyvenime mažiau“, - pacitavo Forestą Gampą.

(Ilga pauzė)

Katinas pasirodė esąs toks pat, bet ne tas pats Barsikas. O jūs – toks pat, bet ne tas pats Alfredas?

Kategoriška išvada, uždaras klausimas. Tokie dalykai, mielasis, dažniau liudija ne protą, bet jo stoką. Kuriems galams gadini gražią istoriją?

Atsiprašau. Parekomenduokite grožinės literatūros skaitinių.

Nenuspėjamai pasiūlyčiau Rushdie.

Serą ar ledi?

Jį. Perskaitęs vėlyvuosius romanus, supratau, kad sveikaamžystė nėra mitas. Salmanas taip pat nežabotai, kaip jaunystėje, paleidžia vaizduotę, dabar papildydamas ją erudicija ir gyvenimo patirtimi. „Aukso rūmai“ – stačiai kino festivalis šiuolaikiniame Niujorke, o „Pergalės miestas“ – himnas meilei ir laiko netikrumui. Kokia kalba! Dar ir pasmerktojo memuarai verti dėmesio. Pakviesk į Vilnių serą su jaunąja ponia, mielai su jais pasidairyčiau iš Šventų Jonų varpinės. Pradžiugintum bičiulį.

Kaip visuomet kuklus jūsų prašymas. Pereikime prie nūdienos realijų. Ką manote apie Lietuvos kultūros politiką?

Lietuvos politikos kultūra neskatina duoti dukteriai Garbės vardo. Tai iškalbinga. Mergaitės dažnai pavadinamos Viltėmis ir Guostėmis, bet ne Garbėmis. Nesu sutikęs nei vyro vardu Garbius ar Garbis. Nors, pavyzdžiui, esama pavardės Garbinčius.

Ji gal kilusi nuo garbiniuotos ševeliūros?

Vėl praleidai progą patylėt.

Akivaizdu, kad lietuviai per menkai linki vaikams gyvent garbingai, pelnyti garbę. Trūksta Honoratų. Rytiečiai čia pranašesni, arabų ir turkų kraštuose daugelis naujagimių gauna garbę reiškiančius vardus: Onur, Šarifa, Izz, Fadl, Zamira ir taip be galo. 

Kaip švenčiate MKČ jubiliejų?

Pagiringai. Nukeliavau pašvęsti Panevėžyje į „Stasys Museum“. Kai pasinėriau ten į „dviejų genijų pokalbį“, iškart supykino. Mene nepakeliu prostitucijos romantizavimo ir patologinės puikybės genializavimo. Užlipau į terasą ant muziejaus stogo, tikėjausi prasivėdinti, nepalengvėjo. Aplaisčiau sienas.

Taip blogai?

Blogiau negu blogai. Kad Stasys per ilgą savo nosį išsikaulijo muziejų ir tikisi iš ten joti „tiesiai į dangų“, dar pusė bėdos. Kad apipaizaliojo Čiurlionio eskizus, jo reikalas. Mimikrijos kultūra, anot Šapokos. Bet kuratorė Kristina skelbia, jog „Stasys su Čiurlioniu bendrauja kaip lygus su lygiu“ ir rodo megalomaną pavyzdžiu jaunimui.

Tačiau pavasarį „Stasyje“ pamačiau Hermanną Nitschą.

Tiesa, rodė. Apsiėjo be Eidrigevičiaus trigrašio, tačiau Nitschą Lietuvoje derėjo patikėti tik Gelūnui. O krizę Panevėžyje būtina suvaldyti nedelsiant – pervadinti tą nacionalinės svarbos trobą. Išgelbėti Stasį nuo „Stasio“, ir atvirkščiai.

Pakalbink pseudogenijų. Gal suprasim, kuo jam padėti?

Nebent pinigais. Kartą mėginau kalbinti, paprašė sumokėti už interviu, tuo ir pabaigėm. Gal lankėtės „Art Vilniuje“?

Ne. Bet art neatsisakau, ypač Vilniuje. Prie Seimo aikštę, į kurią tiltą tiesia, išarčiau, užsėčiau ir užakėčiau.

Bene gana šiam sykiui išminties ir sarkazmo?

Nejaugi nepavaišinsite eilėraščiu?

Na, pats prisiprašei. Vaišinkis. (Iš stalčiaus ištraukia ranka prirašytą lapą.) Čia – „Big Lebowski“ būsena. Iš dainos žodžio neišmečiau.

(Skaito)

Pabudau vėlų rytą šaldytuvo nušviestas,

Aptikau savo protą, įvyniotą prie sviesto.

Debesienoj paslydęs, nusileidau aukščiau,

Sąmonės vaiduoklį danguje pamačiau.

Chebra, priviet! Aš – pračekint, kokios būklės mano būklė popiet.

 

Paritęs tamson sielą, nušokau jos palydėti.

Su savim prasilenkiu tarpdury pas vaiko tėtį.

Susikaustęs laukiu, kol užrūdys spyna,

Smegenys nesuriša, kada bus gana.

Chebra, priviet! Aš – pračekint, kokios būklės mano būklė popiet.

 

„Su Balandžio Pirma!” – sveikina aklavietės skėtis.

Spaudžiu gazą dugnan, driftinu į kiaurą rėtį.

Stogą nurovė, atsarginio nėra,

Lekiu su srautu, prieky gęsta žara.    

Chebra, priviet! Aš – pračekint, kokios būklės mano būklė popiet.

Sakau: „Chebra, priviet! Aš – pračekint, kokios būklės mano būklė popiet.“

Jėė, jėėė, o-jėėėė, kokios būklės mano būklė popiet.

 

(Atsidūsta)

Tik nieko nebesakyk.

 

Kenny Rogerso eilės „Just Dropped In“ išverstos iš anglų kalbos.

Autoriaus nuotraukoje – lankytojai Davido Zwirnerio galerijoje Niujorke 2025 m. gegužę apžiūri Tommos Abts paveikslą.

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais kultūros dalyviais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt