2018 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis

Pablas


(Борис Гребенщиков, „Pablo“)

Pablai - neprisišauk nakčiai velnio,
Nelįsk į prekybą ginklais
Ir šiaip eik dorybės takais.
Pablai - tau kaktoje parašyta,
Kad dar vakar sėdėjai ant kelmo,
O tavo akyse žiba tikslas
Grįžti girion, kur trenkia sakais.

Pablai - žavi tavo polėkis nuolat svaigintis.
Sakyk, iš kur tu vis trauki tuos,
Kas pasirašo tave svaigint?
Patarsiu, Pablai, užsimanęs žmonos,
Tu galėtum išsirinkt darbininkę
Iš krano kabinos. Ji sėdi aukštai,
Ir jai dzin, kaip gyvena kiti.

Nutiko taip, kad dora ir garbė
Liko mums įrašytos kasetėj.
Bičai gavo naujų gabalų,
Tai teko senuosius ištrint.
Bet Pablai, jei pelnytum net mučo millionas pesetas -
Pageidauji įgusti stilingai gyvent?
Pirmiau kaip reikiant pasimokyk numirt.
  
Neatrodo, kad, Pablai, šiam mieste
Yr kas veikt - tik išgerti.
Velniop paikas mandagybes,
Tikrovė čia rūsti ir akla.
Nusipirktume bilietus, iškratę kišenes iki cento.
Aš pavadinau tave Pablu,
Tau siūlau laikyti mane „Papà“.

Pablai - mes abu susitikom vėlokai.
Mano sąmonė kartais pritingi alsuot
Ir nebepamena, kaip vadinuos -
Bet Pablai, jei sugebėčiau įteikti tau tai,
Ko išvis neįmanoma duoti -
Tu pamirštum apie meilę gerokai daugiau,
Negu jie kada nors susivoks.

(Versta iš rusų kalbos)

Komentarų nėra: