Sekso kultūra

Padoriai kalbėti apie seksą nėra paprasta, mat pati kultūra apriboja visuomenės dėmesį lytiniams džiaugsmams, nustumdama juos į paribius ir šešėlius. Panašiai yra nutikę su mirtimi – apsižvalgius mieste, gali pasirodyti, kad niekas čia nebemiršta ir nebesimyli. Tik retsykiais pravažiuoja kuklus katafalkas arba troleibusas, išpuoštas vibratorių reklama.

Laidotuvių eisenas iš kasdienybės ištrynė krematoriumų pramonė, o sekso  kultūrą iš esmės priglaudė internetas. Elektroninė terpė sukuria daugybę galimybių pašėlti, viliodama anonimiškumo iliuzija ir siūlydama aibes virtualybės malonumų. Vis dėlto, kol žmonės galutinai nesuskaitmenėjo, kopuliacijos aktai jiems rūpi. Šis interesas skverbiasi į viešumą, skleidžiasi ne vien tiesmukais užrašais ant sienų, bet ir užuominomis sudėtingesniuose kūriniuose. Prisiminus oficialią Lietuvos Kultūros ministerijos misiją, kuri yra diegti asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičiančią kultūrą, kyla klausimas: kaip sekso kultūra gerina mūsų gyvenimą?

Apie sekso kultūros raidą galime spręsti iš įvairių menų. Komentuoti poravimosi metaforas šiuolaikinės dailės ar muzikos abstrakcijose būtų per drąsu, todėl čia pasidalinsiu apibendrintais įspūdžiais iš literatūros ir kino sferų. Pastebiu, kad lytiškumas išlieka svarbia tema, o seksas – anaiptol.

„Auksiniu leopardu“ ir daugeliu kitų prizų apdovanotame Saulės Bliuvaitės filme „Akiplėša“ paauglės lavina gundymo triukus ne svajodamos išlieti lytines aistras, o tik svaigdamos apie modelio karjerą, kuri išvestų mergaites iš beviltiško užkampio į tikrą gyvenimą. Igno Miškinio surežisuotame filme „Pietinia kronikas“ nekaltybės praradimas skambant „Bolero“ – stiprus devyniasdešimtinių simbolis, išryškinantis šiandieninės Lietuvos pažangą. Beviltiškai pasenęs ten ir Ravelis, ir sureikšmintas lytinis aktas. Modernioje kultūroje svarbu apie lytiškumą mąstyti plačiai – užgriebiant kuo daugiau trans-, meta- ir ultra- atspalvių, o seksą paliekant pilkoje nuošalėje.

Štai Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“ dar prieš porą metų parodė kryptį – ten svarbiausias veikėjas yra aseksualus vyras, nejaučiantis jokio potraukio kopuliuotis, vis dėlto jis pajėgia sudominti ir patraukti smarkiau už tradicinius eržilus.

Rašytoja Rasa Aškinytė jau prieš dešimtmetį užčiuopė laiko pulsą romane „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“. Tas žmogus, be abejo, vyras, ir jis tik apsimetinėjo, kad jam nieko nereikia. Stipriąja ilgai vadinta lytis priversta ieškoti naujų vaidmenų. Vyro padėtį patriarchijos ir falokratijos griūties fone puikiausiai atskleidžia komiškas berniukas iš jau minėto filmo „Akiplėša“. Jis nenustygsta nupiešti ant modelių atrankos plakato „ką nors normalaus“, t.y. – bybį. Ir nupiešia. Labai juokinga scena. 

Moterys suvokia savo galias, žino, ko nori, ir drąsiai siekia. Jų tikslų ir siekių lentelėse falas nebepatenka į aukščiausias pozicijas. Ne todėl, kad moterys ėmė labiau linkti prie moterų. Jos tiesiog renkasi mylėtis taip, kaip nori pačios. 

Lenkų rašytoja Agnieczka Szpila romane „Heksės“ vaizduoja Senomergių judėjimą, propaguojantį seksą be penetracijos. Knygą į lietuvių kalbą puikiai išvertė Irena Aleksaitė. Lankydamasi Vilniuje kylanti lenkų literatūros žvaigždė karštai kalbėjo apie perdėtą erekcijos išaukštinimą ir apdovanojantį seksą be skverbties: penetracijos prievolės atsisakymas išlaisvinąs abu partnerius. Moteris gali diktuoti scenarijų, nustatyti ritmą ir mėgautis švelnumu, o vyro nebeslegia įsivaizduojama pareiga guolyje pademonstruoti aukščiausius išmatuojamus rodiklius.

Mokslininkai pastebi, kad žmonija pagal daugelį objektyvių duomenų dabar gyvena geriau nei kada nors anksčiau, tačiau ypač ryškiai per praėjusį šimtmetį yra pagerėjusi mergaičių ir moterų gyvenimo kokybė. Galėtume pasvarstyti, koks čia mūsiškės Kultūros ministerijos indėlis, tačiau akivaizdu, kad prie moterų gerovės nemenkai prisideda naujoviška sekso kultūra.

Šį kultūros komentarą parengiau ir perskaičiau studijoje portalui politika.lt. Video ir tekstas paskelbtas 2025 m. balandžio 26 d. 

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais kultūros dalyviais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt