Stop, mašinos!

(Борис Гребенщиков, " Стоп машина!")

 

Stop, mašinos! Man - ten, šioj skylėj nerandu ko klausytis.

Ištrink švariai, mesk kietą diską velniop.

Aš geidžiu pristatyti tave tiems, kas kvėpuoja ir tiki,

Man niekada neteko sutikti žmogaus, kuriam tave pavyktų pranokt.

 

Nekaltų čia nėra. Kas gimę, tie ilgisi tūsų,

Nikolajaus aikštėj Kazimieras laukia verbų.

Vagys išrausė pilkapius, pardavė lydinius prūsams,

Bet siaubas stingdo net patį Machno, išvydus tave ant arklių.

 

Jei išgersim lig dugno kartu ir darkart, tai rūsys ims sausėti.

Jau skęsta saulė rausva, tyliai pinga briliantų žiedai.

Bet jeigu aš toks, apie kokį byloja šis pasas -

Sakyk, kodėl aš vis šoku ant stogo kraštų siuvinėtais naktiniais margais?  

 

Laikotarpis, kai varėm iš rojaus, turėjo šviesių momentų,

O galiūnai Atlantidos ir Mu vis dar šoka ant mūsų kapų.

Šypsnys po tavo sijonu palinkėjo drebėt kontinentams,

Tai į ką mes sumalsime zombius iš valdžios valandėlės žinių?

 

Jei išgersim lig dugno kartu ir darkart, tai rūsys ims sausėti.

Jau skęsta saulė rausva, tyliai pinga briliantų žiedai.

Bet jeigu mes tie, apie kokius byloja mūs pasas -

Sakyk - kodėl? Kodėl? Kodėl? Kodėl?

Skip it. Skip it. Delete. Delete. Delete.

Sakyk, kodėl mes vis šokam ant stogo kraštų siuvinėtais naktiniais margais?  

Skip it up.

 

(Versta iš rusų kalbos)