2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

2007-10-18 Algimantas Kartočius - veteranas renkasi jaunimo kalendorių


Pono Algimanto nereikia pristatinėti daugeliui Lietuvos sporto mėgėjų, drauge ne kartą dalyvavusių bėgimo, dviračių ar triatlono varžybose. Vis dėlto, gyva pažintis su šiuo veteranu „Šviesos karių“ klube paliko gilų įspūdį jaunesnės ir vidurinės kartos atstovams.

Maratono lauko lankytojams pateikiama 2007 m. spalio mėnesio 17 dienos pokalbio ištrauka.

- Pirmiausia trumpai papasakokite apie Veteranų Lengvosios atletikos pasaulio čempionatą, kuriame dalyvavote.

Čempionatas vyko rugsėjo mėnesį Italijoje, labai gražiame Riccioni mieste prie Adrijos jūros. Organizatoriai priėmė šiltai, vietiniai žmonės draugiški, nuolat šypsosi. Mūsų šešių sportininkų grupelė atvyko tik priešpaskutinę turnyro dieną į maratoną, kurį bėgome penkiese: Kavaliauskai, Kaminskai ir aš, bei 3000 m kliūtinį bėgimą, kuriame Mindaugas Dinda mūsų akivaizdoje liko per vieną žingsnį nuo medalių. Iš viso čempionate Lietuvai atstovavo 29 sportininkai (jie parvežė 2 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos apdovanojimą - I.S. pastaba).

Išvyką koordinavo Lietuvos Lengvosios atletikos federacija. Registracija baigėsi dar vasaros pradžioje. Patiems reikėjo sumokėti dalyvio mokesčius: 55 eurai už startą maratone, po 15 eurų už kiekvieną startą kitose rungtyse stadione. Labai siūlyčiau visiems bėgimo mėgėjams, kuriems jau suėję 35-eri, nusiteikti ir dalyvauti Pasaulio arba Europos veteranų čempionatuose. Artimiausios varžybos – kovo mėnesį Prancūzijoje, uždarų patalpų Europos veteranų čempionatas, kurio programoje kaip išimtys numatyti 8 km kroso ir pusės maratono plentu bėgimai. Vasarą laukia Europos čempionatas Slovėnijoje.

- Kaip atrodė jūsų varžovai?

Čempionato dalyviai susirinko iš viso pasaulio varžytis savo amžiaus grupėse. Mūsiškis 84 metų superveteranas Vladas buvo ten toli gražu ne vyriausias. Vienas meksikietis 95 – 99 m. kategorijoje užsiregistravo bėgti 200m, 400m, 800m, 1500m, 5000m, 10 000m ir 8 km krosą. Nežinau, kaip jam ten sekėsi (pavyko aptikti šio 1912 m. gimusio senjoro rezultatus tik 100m, 200m, 400m ir 800m rungtyse – I.S. pastaba).

Verta nuvažiuoti ten vien tam, kad pamatytum, kaip 60-ties metų ir vyresni žmonės bėga sprintą, estafetes. Iš tolo tikrai neatskirtum nuo septyniolikmečių. Maratono trasoje taip pat pastebėjau daug įdomių dalyvių: iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos. Matyti, kad kai kurie jų tiesiog labai stiprūs iš prigimties, kiti gi, pavyzdžiui, Pietų Amerikos atstovai – priešingai, atrodė fiziškai silpnoki.

- Kaip sekėsi bėgti maratoną, vos prieš savaitę finišavus Vilniuje?

Mano amžiaus grupėje, nuo 55-erių iki 59-erių metų, startavo apie pusantro šimto dalyvių. 37 distancijos nebaigė, o iš 129-ių finišavusių buvau 46-tas, taigi patekau į geriausių pasaulio maratonininkų tarp savo bendraamžių 50-tuką. Mano laikas – ne kažin koks, 3 val. 41 min., bet buvo baisiai karšta, ko ne 30 laipsnių, nors ir pajūris.

Noriu tik pastebėti, kad maitinimas trasoje buvo visiškai niekam tikęs. Tik vandenėlis, o ir jo viename punkte pritrūko - laukite, kol atveš! Italams reikėtų šiuo atžvilgiu pasimokyti iš Vilniaus maratono organizatorių.

- Matėme Jus, sėkmingai užbaigusį 101 km ultrabėgimą Nida –Būtingė. Kaip atlaikote tokius krūvius?

Padeda raumenų tempimo pratimai, atliekami pagal švedų gydytojų parengtą metodiką. Visiems ją rekomenduoju – nepaprastai efektyvus dalykas. Kai darau šiuos pratimus, jokie raumenys neskauda po bet kokios rungties.

- Koks Jūsų bėgiko stažas? Kokiu režimu treniruojatės?

Bėgioju nuo keturiolikos metų. Pirmąjį maratoną nubėgau kokiais 1978-aisiais, Leningrado karinėje apygardoje. Sovietiniais metais maratonas Lietuvoje nebuvo populiarus, net į čempionatus susirinkdavo apie 10 dalyvių. Tuomet pamėgau slidinėjimą, dabar mielai dalyvauju triatlono varžybose.

Kasdien keliuosi pusę šešių ir bėgu ne mažiau kaip valandą, dažnai - pusantros. Mėgstu bėgioti rytais, tik sekmadienį išeinu dieną bėgti 30 km. Žiemą kartą per savaitę plaukioju baseine. Jei oras geras, 30 km į savo sodybą bėgu arba važiuoju dviračiu. Pats įsitikinau, kad nuomonė, jog dviratis netinka bėgikams, nes dirba kitos raumenų grupės, nėra teisinga.

Metų pradžioje susidarau kalendorių, kuriame žymiuosi, kuriose varžybose noriu dalyvauti, kur nepavyko startuoti. (p. Algimantas rodo 2007 m. varžybų kalendorių, parengtą Jaunimo Tarybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos – I.S. pastaba )

- Ačiū. Sėkmės rodant pavyzdį jaunimui.

Pokalbį parengė Ignas S. tinklapiui maratonas.lt

Komentarų nėra: