2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Ar esate maratonininkas?



Pasitikrinti lengva. Ar turite bent vieną pajuodusį kojos nagą? Ar keičiate sportbačius dažniau nei padangas? Ar gimimo dieną nubėgate tiek kilometrų, kiek suėjo metų?..

Jei rimtai – filmas su Dustinu Hofmanu „Marathon Man“ neatsakys į šį klausimą. Kiekvienas į jį atsakymą randa pats, o mes čia, Maratono lauke, galime padėti.

Pirmiausia nuspręskite, kas jums yra maratonas. Pastebiu, kad net rimti sporto komentatoriai be sąžinės graužimo maratonais vadina bet kokias bėgimo varžybas. Kai distancija siekia 10 km, toks epitetas tampa vos ne savaime suprantamas.

Dar gražiau, kai žodis „maratonas“ vartojamas apibūdinti dviračių lenktynėms, savaitgalio išgertuvėms, kino festivaliams, teismų procesams ir pan. Nieko čia labai bloga, tegu visuomenė artėja prie tikrųjų vertybių įvairiais keliais. Svarbu, kad patys nenuvalkiotume šios sąvokos, be saiko ją kaišiodami kur papuola.

Bus lengviau, jeigu visiškai atsisakysite termino „pilnas maratonas“. Maratonas yra tiesiog 42 km 195 m! Kai distancija trumpesnė, tai jau ne maratonas, o 30 km, pusė maratono, 10 km, 5 km ir t.t.

Taip, dar pasitaiko „mini maratonas“, bet pasaulyje tokiu vardu vadinami tik vaikams (na tiek to, ir šiaip mažiau pasiruošusiems) skirti kelių kilometrų bėgimai maratono dieną.

Minimali sąlyga, kad galėtumėte prisistatyti esąs maratonininkas – būti įveikus klasikinį nuotolį oficialiose varžybose per nustatytą laiko limitą. Kitas sąlygas kelkitės patys: bėgti kasmet, atbėgti per 4 val., įvykdyti olimpinį „A“ normatyvą...

Natūralu, kad panašūs reikalavimai keliami maratono simbolikai. Tai, kad tokius pat atminimo medalius Vilniaus maratone gauna ir prizininkai, ir kiti sėkmingai finišavę dalyviai, reiškia, kad jie skirti tik maratonininkams. Keistai atrodo piliečiai, siekiantys gauti tokį apdovanojimą kitais būdais.

Dėl marškinėlių paprasčiau – jeigu ant jų nėra užrašų „Maratono dalyvis“, „Aš įveikiau maratono trasą“ ar pan., jie tėra suvenyras. Vis dėlto kiekvienas maratonininkas jaustųsi nepatogiai pasidabinęs apranga su varžybų, kuriose nedalyvavo, pavadinimu.

Nemanau, kad perskaitę šias eilutes, diagnozuosite sau maratonizmo stoką. Jei taip – nuoširdžiai pavydžiu, nes tikroji inauguracijos į maratonininkus šventė jūsų dar laukia.

O jeigu jau laikote save Maratonininku iš didžiosios „M“, siūlau paskutinį testuką: ar rytą po eilinių varžybų į sutuoktinio klausimą „Tai šiemet dar bus maratonų?“ atsakote „Žinoma!“

Komentarų nėra: