Aidas Ardzijauskas - ultra ugniagesys

Nors esi aktyvus bėgikų bendruomenės narys ir ultra bėgikų draugijos iniciatorius, gal ne visi mūsų tinklaraščio lankytojai tave pažįsta. Kaip norėtumei tokiems prisistatyti?

Esu bėgikas mėgėjas. Bėgimas – hobis. Kuo toliau, tuo labiau norisi išmėginti įvairius nuotolius. Pirmąkart varžybose dalyvavau 1985-aisiais, 2002-aisiais nubėgau maratoną, o 2007-aisiais – ultra nuotolį.

Ne vienas tave įsiminė kažkuriame Naujametiniame bėgime Vilniuje, risnojantį su gaisrininko apranga. Koks tai buvo sumanymas?

Tai buvo 2006-aisiais. Ruošiausi apie pusmetį. Iš pradžių pabandžiau nubėgti pusę maratono su ne visa gaisrininko ekipiruote. Įsitikinau, kad galiu, ir Naujametinio ilgąją trasą jau nubėgau su kovine apranga. Buvo užfiksuotas Lietuvos rekordas, o į Guinnessso rekordų knygą nepatekau, nes mane aplenkė norvegas, anksčiau su visa ugniagesio uniforma nubėgęs maratoną.

Tai įveikęs 100 km su tokia amunicija, turėtumei vilčių įsirašyti į Pasaulio rekordininkų sąrašą?

Taip, užtektų net nubėgti maratoną greičiau kaip per 5 su puse valandos.

Gal turi tokių minčių?

Turiu. Galvočiau vykti į maratoną Tromsėje, kur ir buvo pasiektas anas rekordas, kad pasilygintume. Ten šalčiau, o bėgant su koviniais rūbais, didelis šilumos krūvis. Bet priešgaisrinės tarnybos vadovybė kol kas nesiryžta skirti pagalbos tokiam sumanymui, tai viskas lieka ateičiai.

Nuolat bėgioti pradėjai, tapęs ugniagesiu, ar anksčiau?

Pirma pradėjau bėgioti. Po kojų lūžių gydytojas prisakė. Būdamas aštuonerių, slystelėjau ir nukritau ant kulnų iš kokių dešimties metrų. Pusmetį praleidau sugipsuotas. Reabilitacijai ėmiau bėgioti, paskui - dalyvauti varžybose už savo 15-ąją Kauno vidurinę.

O kurį savo sportinį pasiekimą šiandien laikai svarbiausiu?

Tikriausiai, maratono rezultatą, pasiektą 2007-aisiais Kopenhagoje – 2 val. 48 min. 2 sek.

Kodėl tapai ultrininku?

Padėjo toks paprastas pastebėjimas. Pas Almirą Kavaliauską, jo 50-mečio proga, pirmą kartą bėgau 50 km. Maratono žymą kirtau per 2 val. 52 min. Supratau, kad ar bėgu maratoną, ar ilgesnį nuotolį, greitis būna panašus. Ir perėjęs į ultra nuotolius, maratoną bėgu taip pat. Greitis nebeauga, o ištvermės pribėgiota daug. Kada nors, ir bėgdamas 100 km, tikiuosi kirsti maratono žymą per 2 val. 50 min.

Kokių ultra laimėjimų jau esi įsirašęs savo aktyvan?

Pernykštį Gibraltarą, Ten vykusiame Pasaulio 50 km čempionate buvo nelengva trasa, o laikas išėjo pakankamai neblogas: 3 val. 29 min. Po finišo pirmą kartą gyvenime jaučiausi taip blogai – visiškai išsikrovęs. Norėjau aplenkti Andrių Ramoną ir padariau viską, kad tai pasiekčiau. Dar turėjau norą atbėgti greičiau už moterų 100 km Pasaulio čempionę Kami Semick. Pavyko: paskutinius tris kilometrus bėgau grynai nuo jos ir aplenkiau puse minutės.

Turbūt ir pats esi linkęs sutikti, kad 50 km nėra tikra ultra distancija. Ką mąstai apie ilgesnius nuotolius?

Pabaiga, manau, turėtų būti 1000 mylių. Po truputį link to ir judu. Per ketvertą – penketą metų tikiuosi pasiruošti.

Kokį asmenišką patarimą duotum mažiau patyrusiems bėgimo mėgėjams?

Blaiviai vertinti savo pasirengimą.

Esi visuomeniškas. Padedi rengti įvairius bėgimus, tavo dėka atsirado ultra bėgikų draugiją. Kam tau visa tai?

Įsitraukiau. Būdamas bėgikas, visą virtuvę matau iš vidaus. Norisi, kad bėgimai gerėtų, juose dalyvautų, judėtų daugiau žmonių. Taip tampu organizatoriumi funkcionieriumi.

Ką iš bėgikų pavadintum savo herojais?

Šiaip visuomet save lyginu su pačiu savimi. Nei ultrose, nei apskritai bėgime kokio nors išskirtinio žmogaus neturiu pasirinkęs.

Kur startuoti ketini šiemet?

Pirmasis pabandymas būtų apibėgti Balatono ežerą Vengrijoje. Tai keturių dienų bėgimas.
Reikės įveikti beveik 200 km. Niekad taip nesu bėgęs. Turėtų būti naudinga, ruošiantis startuoti paros bėgime.

Toliau – 100 km Nidoje. Ten norėčiau pasiekti apie 8 valandų rezultatą.

Paskui, jei pateksiu į rinktinės trejetuką, rudenį lauks 100 km Pasaulio čempionatas jau pažįstamame Gibraltare.

Ačiū už pokalbį. Sėkmės!

Nuotrauka iš A.Ardzijausko asmeninio albumo.