Rugsėjo 12-ąją vėl rinksimės Katedros aikštėje į septintąjį Vilniaus maratoną. Galima be galo ginčytis, kuri distancija labiau veža, bet klasika lieka klasika. Nors kartą įveiktas 42 km 195 m nuotolis suteikia asmenybei naujos kokybės.
Ko gero, kiekvienam tokią kokybę užkabinusiajam yra pažįstamas egzistencinės tuštumos jausmas, apėmęs po kurio laiko nuo pirmojo sėkmingo magiškosios distancijos finišo. Esu maratonininkas, o kas toliau? Atsakymų daugybė. Galima tuo ir baigti bėgiko karjerą, ramiai mėgautis vidutinio statistinio piliečio gyvenimo būdu. Gali patraukti ultra nuotolių chemija su pavojais išeiti iš konvencinės orbitos visiems laikams. Bet dažniausias logiškas sprendimas yra toliau bėgioti ilgesnius ar trumpesnius nuotolius, kai svarbesnis jau nebe rezultatas, o procesas.
Procesui paįvairinti tinka pusės maratono distancija. Ji taipogi sukuria puikią progą prisiliesti prie rimtesnių ilgųjų nuotolių dar tik svajojantiems apie maratoną pradedantiesiems. Todėl jau penkerius metus greta pasiryžusiųjų nubėgti visą atstumą Vilniuje startuoja ir pusės maratono bėgikai.
Penktojo gimtadienio proga ši rungtis gaus įdomią dovaną – naują lietuvišką vardą. Šiemet startuos Vilniaus pusmaratonis. Organizatorių pastangomis ir kalbininkų palaiminimu pagaliau turėsime normalų linksniuojamą varžybų pavadinimą. Mėgėjai jau kuris laikas taip ir sakydavo, bet ant medalių iškalto „pusmaratonio“ matyti dar nėra tekę.
Net pavydu, kad šio unikalaus suvenyro turėsiu atsisakyti dėl ištikimybės tikrajam nuotoliui.
Pranešimai
2 komentarai:
Būsiu ištikimas ir aš....:)
Nors - laikas ir amžius gali "priversti" nutūpti iki pusmaratonio. Bet juk ko žmogutis nepadarysi dėl žingeidumo, dėl emocijų, savęs realizavimo. Tad tik pirmyn, tik naujų potyrių alkis veda progresan (ar atvikščiai...) :)
Juk kiek vyko maratonas, tiek ir pusė, tai kas čia naujo. Jau kuo toliau to maratonas išstumemams. Juk šiemet ne maratonas, o Vilniaus miesto sporto šventė. Taip tikro maratono Vilnius ir neturės.
Rašyti komentarą