2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Lietuviško rudens taurė


Nesulaukęs palaikymo iš ultrininkų, Almiras Kavaliauskas šiemet paaukojo jau beveik tradiciniu tapusį Žiežmarių 6 valandų bėgimą. Akylosios Vilniaus stebėjimo sistemos vakar užfiksavo ultra bėgikų dvasinį lyderį Aidą Ardzijauską, sukantį pasiruošimo 100 km Pasaulio čempionatui ratus rudeniniame Vingio parke, kai labiau tradicinės orientacijos mėgėjai susirinko į antrąjį pusmaratonio handikapą Rumšiškėse.

Žodį „pusmaratonis“ kalbininkai palaimino. Su „handikapu“ gali būti vargų. Šis terminas gimė iš angliško XVII a. stalo žaidimo „hand – in – cap“ (liet. „duok šen į kepurę“) pavadinimo. Lituanizuoti tokią egzotišką senieną padės nebent be jos nė vieneriose varžybose neapsieinančių golfininkų lazdos ir pinigai.

Handikapo principas, teoriškai silpnesniems veteranams, jaunikliams ir moterims išbėgant anksčiau už vyrus pačiame jėgų žydėjime, reikalauja ypatingo teisėjų susiklausymo ir geležinės dalyvių drausmės starto zonoje. Almirui ir jo komandai didesnių sunkumų dėl to nekilo: Vytautas Gražys ir kiti, nesuskubę į savo grupeles, išbėgo vėliau, patys atsisakę priklausiusios „foros“.

Ypatinga trasa vadinasi „Per Lietuvą“. Iš tiesų teko skuosti per miškus ir klonius, kopti į stačias kalvas ir žvelgti į gilias marias. Tik negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad bėgu per tikrą, ne metaforišką Lietuvą: vėtros nusiaubti beržynai, ožka prie suklypusios varguolių trobelės, holokausto aukų paminklas ir už ženklo "ekspozicijos pabaiga" kylančios modernios kažkokių administracijos valdovų rūmų statybos.

Pats liaudies buities muziejus puikiai sukuria šiuolaikinės mūsų valstybės paveikslą. Viskas remiasi sovietine praeitimi – ekspozicija, be kita ko, siekė parodyti, kaip žiauriai skurdo išnaudojami valstiečiai smetoniškoje respublikoje. Reikia „blato“, kad įvažiuotum į teritoriją automobiliu, nors nedaug trūksta, kad aikštelė svetingai priimtų eilinių lankytojų mašinas. Ant bažnyčios tvoros kabantis skydas skelbia, kad miestelyje pluša pagal ypatingus konkurso kriterijus atrinkti statybininkai. Patekti vidun leidžiama tik su bilietu, nors tie trys litai, spėju, nepadeda įstaigai nulipti nuo biudžeto sprando.

Ir svarbiausia išvada: atgaivinti, prikelti tokią „lietuvą“ šurmuliui pajėgia tik privati „Viadraus“ iniciatyva ir naivuoliškas Almiro entuziazmas.

3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Kaip norėčiau, kaid tai būtų Lietuvos etnografinis muziejus....Deja - muziejumi tapo visa Tėvynė....Ir ne paprastu, bet nevilties, skurdo, beteisiškumo.
Puikus straipsnis - taiklus .....

Anonimiškas rašė...

Nu nereikia taip raudoti:)))O nelaimingoji mano tevyne... Daug kas priklauso nuo musu paciu.Cia kaip senoje pasakoje apie miesta ir jame gyvenancius zmones. Kai atvykelis klausia senelio kokie zmones cia gyvena.
Begimas puikus, oras superinis. Aciu organizatoriams ir Viadrus, tikrai padare ka galejo.Nosis aukstyn.

Anonimiškas rašė...

Handikapas (angl. handicap) -sporto (bėgimo, dviračių, automobilių, buriavimo)varžybos, kuriose silpnesniems varžovams teikiama lengvatų (trumpesnė distancija, mažesnis krūvis...)"Tarptautinių žodžių žodynas"
Handikapas - 1.Tam tikrų lengvatų teikimas silpnesniems varžovams, pvz., starto linijos nukėlimas per lengvosios atletikos, greitojo čiuožimo, buriavimo ir kitas varžybas.
2. Lenktynės, kuriose dalyvauja įvairaus amžiaus ir nevienodo pajėgumo sportininkai. "Sporto terminų žodynas"