Kokį atstumą žmogus nubėga per valandą? Greičiausi afrikiečiai gal nuskuostų apie 22 km, o Tomas Venckūnas šeštadienį Marijampolėje tapo Lietuvos čempionu, įveikęs 18 km 400 m.
“Šviesos kariai“ nebe pirmus metus rengia valandos bėgimo varžybas sporto klubo treniruokliais. Bėgti stadione daug smagiau. Dalyvauti Lietuvos čempionate – dar įdomiau. Be to, pastarosios varžybos yra vienas iš Lietuvos bėgimo taurės etapų. Gal todėl prie starto susirinko kaip niekada daug – 82 vyrai ir moterys.
Bėgdamas ne atstumą, o laiko tarpą, finišo liniją gali pasirinkti pats. Tokiose varžybose nebaigusių distancijos tiesiog negali būti: žengei žingsnį nuo starto ir jau turi savo valandos rezultatą. Dauguma stengiasi iki pat finalinio šūvio. Paskutiniosiomis minutėmis mėgina greitėti, užbaigti dar vieną kitą ratą „Sūduvos“ stadione.
Lyderiams sunkiau – tenka lenkti atsilikusiuosius vienu ar net keliolika ratų. Šitaip jie surenka net po keliasdešimt neįskaitomų metrų, bet tokia jau pirmojo dalia. Mandagesni mėgėjai, dar komentatoriaus per garsiakalbį paraginti, traukiasi dešinėn, atlaisvindami pirmąjį takelį, bet taip sukuria tik dar didesnę sumaištį. Tvarkos būtų daugiau, jei visi laikytųsi arčiau žaliosios vejos ir paskubėtų sugrįžti ten kaskart aplenkę varžovą.
Viena iš ąžuolinių mūsų klubo tradicijų – grupinė nuotrauka Marijampolės stadiono drabužinėje. Tik vienintelis drabužis, leidžiamas toje fotografijoje – varžybų numeris. Metai po metų fiksuojame formas ir nuotaikas.
Skaičiau, kad po kovo Žemės drebėjimo, cunamiais nusiaubusio Japoniją, planeta ėmė suktis sparčiau, sutrumpėjo para. Valanda Marijampolėje liko tokia pat. Norėtųsi, kad ilgam.
“Šviesos kariai“ nebe pirmus metus rengia valandos bėgimo varžybas sporto klubo treniruokliais. Bėgti stadione daug smagiau. Dalyvauti Lietuvos čempionate – dar įdomiau. Be to, pastarosios varžybos yra vienas iš Lietuvos bėgimo taurės etapų. Gal todėl prie starto susirinko kaip niekada daug – 82 vyrai ir moterys.
Bėgdamas ne atstumą, o laiko tarpą, finišo liniją gali pasirinkti pats. Tokiose varžybose nebaigusių distancijos tiesiog negali būti: žengei žingsnį nuo starto ir jau turi savo valandos rezultatą. Dauguma stengiasi iki pat finalinio šūvio. Paskutiniosiomis minutėmis mėgina greitėti, užbaigti dar vieną kitą ratą „Sūduvos“ stadione.
Lyderiams sunkiau – tenka lenkti atsilikusiuosius vienu ar net keliolika ratų. Šitaip jie surenka net po keliasdešimt neįskaitomų metrų, bet tokia jau pirmojo dalia. Mandagesni mėgėjai, dar komentatoriaus per garsiakalbį paraginti, traukiasi dešinėn, atlaisvindami pirmąjį takelį, bet taip sukuria tik dar didesnę sumaištį. Tvarkos būtų daugiau, jei visi laikytųsi arčiau žaliosios vejos ir paskubėtų sugrįžti ten kaskart aplenkę varžovą.
Viena iš ąžuolinių mūsų klubo tradicijų – grupinė nuotrauka Marijampolės stadiono drabužinėje. Tik vienintelis drabužis, leidžiamas toje fotografijoje – varžybų numeris. Metai po metų fiksuojame formas ir nuotaikas.
Skaičiau, kad po kovo Žemės drebėjimo, cunamiais nusiaubusio Japoniją, planeta ėmė suktis sparčiau, sutrumpėjo para. Valanda Marijampolėje liko tokia pat. Norėtųsi, kad ilgam.
Pranešimai
1 komentaras:
No comment.
Rašyti komentarą