Begalybė

 

(Земфира “Бесконечность”)

Aš netrokštu nenutrokšti, kai įtrauksiu
Sąžinės į plaučius.
Man rūpi tavo spalva   
Aplink akių kampučius.
Aš negyvensiu, nes nuvysiu, kai išvysiu.
Ir kur pasidėt? 
Aš taip bijau nesuspėt
Dar nors truputį suspėt.

   
Suledėjusi nuo sniego, čia
Nelikus niekur karšto vandens.
Sulėtėjusi be miego, čia
Nelikus niekur aišku tavęs.
Įtempiau lyną,
Šaunu į klyną,
Lūpas nutryniau –
Tiek tos teisybės.
Aš nenorėjau,
Taip susidėjo,
Įsibėgėjau link begalybės. 
    

Žadėtas filmas neapstulbino,               
Apstulbino žvaigždėtas dangus.   
Aš nesakau, kad galiu, 
Bet vėl suku atgalios.
Palydėk mane, telieka vien
Tik tonas, gal dar fonas garsų,
O garsas veda tolyn,  
Nors aš tau vis dar esu.  

    
Suledėjusi nuo sniego, nes               
Neliko niekur karšto vandens.
Sulėtėjusi be miego, nes
Neliko niekur aišku tavęs.
Įtempiau lyną,
Šaunu į klyną,
Lūpas nutryniau –
Tiek tos teisybės.
Aš nenorėjau,
Taip susidėjo,
Įsibėgėjau link begalybės. 
    
Išmetu spyną,
Laišką ištryniau,
Šypsnis kaimynei –
Tiek tos teisybės.
Aš nenorėjau,
Taip susidėjo,
Įsibėgėjau link begalybės. 
    
Išmetu spyną,
Šypsnis kaimynei,
Lūpas nutryniau –  
Tiek tos teisybės.
Aš nenorėjau,
Taip susidėjo,
Įsibėgėjau link begalybės. 
    
Lūpas nutryniau...

 

(Versta iš rusų kalbos)