2014 m. liepos 13 d., sekmadienis

Tekstas ir vaizdas


Akivaizdu, kad kiekvienas save laikantis šeimos galva lietuvis per šią vasarą turėtų atlikti tris žygius: išleisti žmoną į Didįjį išpardavimą, nuvežti šeimą pailsėti Ventspilyje ir savo rankomis sudėti iš Ikėjos parsitemptą šedevrą.

Pradėjau stačiai nuo trečiojo. Gerą valandą papūškavęs kaitroje, įveikiau užduotį ir, pristatęs vertinimo komisijai suskleidžiamą sofą-lovą, pelniau įskaitą. Procesas nepasirodė kuo nors ypatingas. Nustebino kitkas: ant prasto popieriaus atspausdintuose nurodymuose, kaip teisingai sumontuoti taikomojo meno kūrinį, neradau nė vieno žodžio, vien tik paveiksliukus.

Ikėja – baldai beraščiams! Prisėdę ant ikėjinės sofutės, jūs nepatirsite kognityvinio disonanso, todėl visiškai neverta aiškintis, kas jis toks! „P“ karta – tai ne pepsi, o paveiksliukų karta.

Piešinukas aiškiau perteikia instrukciją? Be abejo. Jei koks perdėm intelektualus baldų gamintojas mestųsi į kitą kraštutinumą ir nuspręstų apsieiti visai be grafikos, susukant taburetę tektų perskaityti apsakymą, o įsigijus drabužių spintą, įveikti romaną. Tačiau klystate, manydami, kad vaizdiniuose patarimuose neliko spragų. Tik suveržęs visą lovos rėmą, aptikau, kad  į vieną maišelį suberti varžtai iš tikro yra trejopi. Kiekviena rūšis dėl subtilių priežasčių tinka vien savo skylei, nors telpa į bet kurią. Kur parašyta?

Paveiksliukai kalba visomis kalbomis. Sako, makdonaldsai yra parengę piešinukų rinkinius savo personalui, todėl jums nebūtina išmokti prancūziškai, kad įsidarbintumėte Paryžiaus centre. Ekranai ir truputis intuicijos apskritai padeda išsiversti bendraujant be žodžių.

Styvas Džobsas pasiusdavo, verčiamas spoksoti į pauerpointines prezentacijas. Mūsų redakcijoje taip pat esama jo pasekėjų, įsitikinusių, kad skaidrės tinka tik siekiant paslėpti pristatomo plano trūkumus. Vaizdai slysta paviršium, tekstai sminga gelmėn.

Ką tik išreklamuoto „Rigas laiks“ pavasario numeryje yra interviu su Fran Leibovic. „XX a. Amerikoje kurį laiką truko priešprieša: Los Andželą valdė paveikslėliai, Niujorką – žodžiai. Dabar jau nė vienas sveiko proto žmogus neabejoja, kad nugalėjo Los Andželas“, konstatuoja protinguolė.

Ar tikrai? Neužuodžiat eilinio žydų ir masonų sąmokslo? Niujorkietiška Pasaulio vyriausybė bus nusprendusi suformuoti dvi naujas klases: dėbsotojų ir skaitytojų. Finansus valdantys galingieji užpila eterį holivudinių vaizdų jūra, leisdami kiekvienam beraščiui joje maudytis, įpirkus patogų ekranėlį. Dėbsotojų skaitymo geba ilgainiui galutinai atrofuosis, iš smegenų išsitrins ypatingas minties perdirbimo metodas. Tokie individai ir jų palikuonys galės į valias fotografuotis asmenukėms su antikvarinėmis knygomis rankose, džiaugdamiesi vis stipresne priklausomybe nuo demokratinių institucijų. Tuo tarpu patys pateptieji toliau skaitys, rašys ir atbukusios pilietinės visuomenės malonių neprašys.

Apsisprendžiau. Viešą laišką tuo ir baigiu, šią vasarą dar liko perskaityti knygą ir pasiruošti maratonui.

Komentarų nėra: