Stoka

TARNAS: Linkiu, kad nieko netrūktų!

PONAS:    To dar betrūko.

TARNAS: Ko betrūko?

PONAS:    Kad ko nors trūktų.

TARNAS: Nejaugi ponui visiškai nieko netrūksta?

PONAS:    Netrūksta. Net nuobodu.

TARNAS: Jei nuobodu, tai gal ko nors trūksta?

PONAS:    Žinai, galbūt. Gal trūksta, kad to „ko nors“ netrūktų.

TARNAS: Bet jeigu nė to netrūks, bus dar nuobodžiau.

PONAS:    Tai kodėl man linki, kad nieko netrūktų?

TARNAS: Ponas sakė, gal trūksta...

PONAS:    Gal trūksta, bet ne to.

TARNAS: O ko ponui trūksta?

PONAS:    Trūksta, kad nebūtų taip nuobodu, kai nieko netrūksta.

TARNAS: Tai gal tegu trūksta? Truputį.

PONAS:    Ne. Liūdna, kai ko nors trūksta.

TARNAS: Taip. Tai ko ponui palinkėti?

PONAS:    Kad visko užtektų.