Vergai ir dievai

Septyniolikmečiams uždrausta išvykti iš Lietuvos be tėvų sutikimo. Tokio amžiaus jaunuolis ar mergina gali savarankiškai nusipirkti pasą ir lėktuvo bilietą, tačiau pasienyje privalo pateikti teisėto globėjo pasirašytą ir notaro patvirtintą dokumentą.

Vaikų turėti ne tik malonu, bet ir naudinga. Kadaise jie ganydavo žąsis, šerdavo kiaules, dailiai rišdavo rugių pėdus. Šiais laikais nepilnamečiai konfigūruoja suaugusiųjų tapšnoklius, suranda tėvams teatrų tvarkaraščius, užsako pirkinius iš „Barboros“ ir mikliai patikrina, ką išties reiškia „kognityvinis disonansas“. Būtų kvaila lengvai paleisti tokius naudingus ir pigius talkininkus.

Puiku, kad į pagalbą šeimai atskuba valdžia su pasienio apsauga. Panašiai Persų įlankos valstybių piliečiai kontroliuoja savo legalius vergus - atvykėlius iš Pakistano ar Bangladešo, susiviliojusius galimybėmis užsidirbti statant dangoraižius ar patarnaujant rūmuose. Ten įstatymai akylai saugo darbdavių, apmokėjusių savo juodadarbių imigraciją, interesus.

Mūsų įstatymų leidėjams vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos tėvų teises į savo palikuonis ginanti norma veikia apgailėtinai silpnai. Juk jaunieji išdykėliai sprunka ne tik į išsvajotąją Baltarusiją, karališkąją Norvegiją ar lordų melžiamą Angliją, bet ir į artimesnes respublikas Šengeno erdvėje. Net Vilniaus oro uoste, tikroje mūsų valstybingumo citadelėje, niekas nesulaikys į Rygą ar Varšuvą sparnus pakėlusio šešiolikmečio. Be sienos dingsta kontrolė.

Derėtų aktyviau išnaudoti muitinės pajėgumą. Paauginti vaikai juk prilygsta vertingam turtui. Oskaras Vaildas kadaise paklaustas, ar per sieną vežasi deklaruotinų vertybių, neva atsakė: „Only my intellect!” (angl. Tik savo intelektą!). Šiandien į lėktuvus skubantiems keliautojams įsakmiai draudžiama pasisakyti (t.y. prisipažinti) apie vežamus sprogmenis ar ginklus, tačiau privalu raudonuosiuose koridoriuose pateikti stambesnes pinigų sumas, o kartais -  ir dievus (kitaip ten nekabėtų užrašai „Go(o)ds to declare“).

Tikiu, kad šio rašinio išjudinti parlamentarai nedelsdami ras išeitį. Seime jau svarstomas įstatymas, priversiantis šunų, kačių ir šeškų savininkus sužymėti savo augintinius poodinėmis mikroschemomis. Girdėjau, kaip liberalų (sic!) patriarchas gąsdino dvejojančiuosius kolegas spėriau balsuoti, nes jeigu kuriam įkąs nesučipuotas šunėkas, policijai bus sunku rasti kaltininką. Nuostabi logika. Nauja paslauga, be abejo, skatins verslą, gaivins ekonomiką, didins PVM pajamas. Kodėl gi tokio šaunaus reikalavimo nepritaikius plikųjų žmogbeždžionių jaunikliams? Seimo nariai turėtų atidžiau įsiklausyti į lustelių tiekėjų bei saugumo specialistų argumentus ir nepasiduoti notarų, nesutinkančių prarasti riebias įplaukas, spaudimui.

Ir dar - kodėl šitiek leidžiama aštuoniolikmečiams? Vertėtų pasvarstyti galimybę pratęsti tėvų priežiūrą, kol atžaloms sukaks bent keturiasdešimt. Žmogui, kuriam pagal konstituciją dar nepriklauso eiti į prezidentus, nėra ko bastytis po pasaulį be mamos sutikimo.