Kodėl lordas Marcinkevičius yra teroristas?

Pirmiausia todėl, kad kiekvienas veiksmas prasideda nuo minties, o žymiausias Lietuvos lordas mąsto taip, lyg būtų Islamo Valstybės strategas.

Teroristinė mažuma paprastai siekia tikslų, mėgindama įbauginti (terror lotynų kalba  – baimė) daugumos narius ir palenkti jų valią savo naudai. Lygiai šitaip jau keletą metų ne tik mąsto, bet ir elgiasi lordas Mindaugas Marcinkevičius, netiesiogiai valdantis apie 8 procentus akcijų bendrovėse, kurių grupė nebeturi oficialaus jungiančio pavadinimo, todėl čia bus liaudiškai vadinama Visa Prekyba. Piktasis lordas apsieina be sprogdinimų, nuodijimų ir įkaitų grobimų, nes kol kas siekia iš esmės finansinių tikslų. Vis dėlto jo tęsiama kampanija praturtino bent jau regioninio verslo istoriją iki tol netaikytais įmonių darbuotojų bauginimo ir įprastos veiklos trikdymo būdais.  

Mažasis akcininkas terorizuoja daugumą, kurią šiuo atveju simbolizuoja Visą Prekybą kontroliuojančio akcijų paketo savininkas Nerijus Numavičius. Tik kaip jį pasieksi, kokią skriaudą prikiši? Vedė, apsigyveno sau Anglijoje ir muša golfą. Už akcijas mokėti jis niekaip neprivalo, nors iš keleto smulkiųjų partnerių pasirūpino supirkti. Tik mat ne lordiškomis kainomis.

Pasukęs galvą, lordas apskundė teismui brolių Numavičių tarpusavio susitarimus dėl vertybinių popierių perleidimo. Lyg ir ne jo reikalas, nei jis tas akcijas pirktų, nei ką, bet radęs progą pakenkti, teroristas jos nepraleis pro šalį.

Suprasdamas, kad to per maža, lordas ėmė kelti sumaištį, mėgindamas įbauginti niekuo dėtus grupės vadovus. Užvertė juos reikalavimais atskleisti jam visą įmanomą informaciją apie verslus. Nepavykus išpešti komercinių paslapčių, ėmė kombinuoti nepagrįstas pretenzijas į duomenis su teisėtais prašymais gauti įvairių posėdžių protokolus ir panašią dokumentaciją. Tokių laiškų atsakingi asmenys sulaukdavo dažniausia penktadienio vakare arba prieš ilgąjį savaitgalį, kad naują darbo savaitę pradėtų sijodami šūsnis popierių, nes lordui privalu atsakyti per 7 kalendorines dienas. Suklysi ar pavėluosi – lauk bėdos.

Bauginimams sustiprinti lordas pasitelkė valstybės teisėsaugą. Aplankęs mokesčių inspekcijos vadovybę, prokurorus ir finansinių nusikaltimų tyrėjus, pešė ne kažin ką, tačiau keletas teismų priėmė jo ieškinius įvairių įmonių vadovams. Įdomu, kad lordas Marcinkevičius neturi pagrindo reikalauti kokios nors savo patirtos žalos atlyginimo, todėl neva stengiasi pačių bendrovių, taigi ir visų jų savininkų, labui. Tik kad kiti, 90 procentų kapitalo valdantieji, akcininkai yra viskuo patenkinti, o smulkusis teroristas – ne.

Ypatingą dėmesį lordas Mindaugas skyrė Akropoliams, kurių nuosavybę dauguma nori grąžinti iš Maltos į Lietuvą. Buvęs jų direktorius užsuko teismų karuselę dviejose valstybėse, apipylė kaltinimais valdybininkus maltiečius ir lietuvius, nors tokius dalykus vis tiek galiausia sprendžia akcininkai. Balsų dauguma. Ne lordui tie sprendimai taikyti, o tas susireikšmino. Net jeigu argumentai prieš tokį sumanymą būtų absoliučiai racionalūs, ko pykti? Prisimeni, kiek turi balsų, ir matai, ar jie gali ką nors nulemti. Tik teroristiškai mąstantis individas tikėjosi palaužti daugumą, kliudydamas veikti. Užvilkino procesą daugiau kaip metus, žalos pridarė, lėšų iššvaistė. Veltui.

Pernai Marcinkevičių gėdos apaštalas metėsi viešumon, paskelbęs informacinę ataką prieš Visos Prekybos partnerius. Sumaišė seniau nusistojusias reputacijos srutas su naujai sukurptais melais bei gandais ir iššovė. Triukšmo daug, o pajamų – nė cento. Užtat lordas atsiskleidė kaip tikras islamo fundamentalistas, kuriam šventasis tikslas aptemdo protą ir nustelbia gyvenimą.  

Štai CNN televizija pranešė, kad Islamo Valstybės vadeivos išplatino kreipimąsi į kaimyninės šalies gyventojus, raginantį žudyti giminaičius, dirbančius jėgos struktūrose. Du broliai čia pat įvykdė nurodymą, nusivilioję į dykumą ir ten sušaudę savo pusbrolį. „Kaip šitaip?“ – stebisi Vakarų miesčionys. Nejaugi teroristų kėslai stipresni net už giminystės saitus?

„Be jokio abejo!”- atšautų jiems lordas Mindaugas. Pakilus į šventą kovą su netikėliais, giminė ir šeima turi pasiaukoti. Ką ten pusbroliai?! Trečiasis Marcinkevičių brolis smeigė į nugarą tikram broliui, savo vyresnėliui Žilvinui, nusprendusiam parduoti akcijas netikėlių kompanijai. Apkaltino brolį apgaule, mokesčių vengimu ir pareikalavo teismo sustabdyti sandorį. Tik kad jau šaukštai popiet.

Tiek islamo kovotojai, tiek lordas Marcinkevičius aktyviai verbuoja atmatas, t.y. atsimetusiuosius nuo daugumos. Verbuoja pramaišiui saldžiai suokdami ir šantažuodami. Palūžusieji atgal nebeištrūks – naujasis suverenas išsunkia viską iki paskutinio lašo. Taip atsitiko su buvusiu Maxima direktoriumi Estijoje. Baigė žmogus karjerą ir užsiverbavo pas lordus. Iš pradžių gavo pareigas jų kuriamame Baltarusijos prekybos tinkle, bet neįtiko ir atsidūrė gatvėje. Ten prie jo iškart vėl prisistatė lordas ir pareikalavo subtilesnių paslaugų. Kad nauja teroro auka taptų sukalbamesnė, apskundė Estijos prokurorams, neva jis, vadovaudamas Maxima bendrovei, šėlo švaistydamas jos turtą, todėl nusipelnė baudžiamojo persekiojimo, o su juo drauge – ir keli daugumos atstovai.   

Nežinau, ar Vokietijos sąjungininkai spėjo nuodugniau ištirti anąsyk Frankfurto areštinėn pavedėto lordo mąstymo principus. Gal mūsų saugumo specialistams praverstų jo teroristinį protą patyrinėti Antavilių ar kituose svečių namuose? Nauda būtų dvejopa: a) lordui pasukus į politiką, būtų lengviau prognozuoti jo išpuolius ir sumažinti galimą žalą; b) tyrimų duomenys praverstų mėginant suprasti, kodėl radikalių grupuočių veikėjai griebiasi beprasmių ir moraliai iškrypusių veiksmų.

Lordo Marcinkevičiaus skelbiami tikslai ypač kilnūs, kaip ir visų teroristų. Jis neva siekiąs, kad buvę partneriai mokėtų daugiau mokesčių valstybei. Brolis Gintaras jau sumokėjo. Pats lordas dar laukia galutinio teismo nurodymo. Tiesa, jis pareiškė viską sumokėsiąs iki paskutinio cento, jei tik valdžios instancijos padės susidoroti su netikėliais. Žaidžia derybas, lyg dėl įkaitų išlaisvinimo, nesuprasi – apsimesdamas, ar nuoširdžiai pamiršęs, kad mokesčių skolas inspekcija nusirašo nuo mokėtojo sąskaitų be pastarojo malonės.

Dėl teroristinės mažumos susitvėrimo visuomet yra nors šiek tiek atsakinga sustabarėjusi dauguma. Gal be reikalo lyginu lietuviškąjį lordą su islamo ekstremistais? Juk anaiptol ne visi teroristai yra musulmonai. Gal tituluotasis mėlynakraujis yra, pavyzdžiui, induistų dievo griovėjo Šivos-Rudros doktrinos pasekėjas: „Aš tapsiu Mirtimi ir pasaulių Griovėju...“? Nesugriovęs sena, nesukursi nauja.

Teisus 15 min vadovas: naujoji karta nušluos verslo dinozaurus ir pakeis Lietuvą. Juolab norėtųsi, kad jaunieji protagonistai neužsikrėstų nei posovietinių laukinio kapitalizmo ryklių plėšrumu, nei savižudiška ne mažiau finansiškai godžių lordų mąstysena. Deja, atrodo, kad vyriausioji lordo Marcinkevičiaus atžala jau neatsispyrė abiejų rūšių puvėsiams. Gal ano portalo žurnalistai, pabendravę su apsiadvokatinusiu lordo įpėdiniu ir įgaliotiniu, akimirksniu suprato jį kitaip, tačiau man susidarė įspūdis, kad tas simpatiškas neblogą išsilavinimą užjūriuose įgijęs jaunuolis ne tik nepaveldėjo iš tėvo humoro jausmo, bet ir gerokai per anksti persismelkė teroristine arogancija.

Barakas Obama yra pareiškęs, kad Islamo Valstybė nekelia grėsmės Jungtinių Valstijų egzistencijai, o štai klimato atšilimas gali kelti. Panašiai ir su Visa Prekyba: ne lordo terorizmas jai turėtų rūpėti, o savos vertybės. Tuomet piktajam lordui teliks rymoti prie Neries, belaukiant, kol pro šalį praplauks priešų lavonai.