Dostojevskis

(Borisas Grebenščikovas “Достоевский”)

 

O kai Dostojevskį padūrė

Ir nužudė peiliu prie stoties,

Kareiviai jį nutempė tuoj į gydyklą,

Kad ant grožio neliktų mirties.

 

Ten chirurgas vis siurbė samanę,

Uoliai džyrino ašmenimis

Per naktį prie žvakės, kol krito be žado

Išlesiotomis smegenimis.

 

Kitą rytą iš centro atskrieja

Žvaigždės trys su didvyrio vardu:

Jas prisekit bjaurybei, kurs genijų traukė

Iš beraščio likimo nagų.

 

Tai tegu priešai niršta ir draskosi,

Juk rytoj mes ir vėl ant bangos!

O jūs, kurie netikit náuda kultūros,

Klausykitės mano dainos.

 

Išversta iš rusų kalbos.

Vertėjo nuotraukoje du rudieji lokiai prie slenksčio Aliaskos upėje, kuria migruoja lašišos. 2024 m. liepa. 

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais kultūros dalyviais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt