2020 m. kovo 29 d., sekmadienis

Miltiadas: „Kreipsimės į protingiausią žmogų pasaulyje“


Tokiu atveju - tik laiškas. Pliurpalai nebegelbsti.

Bet gyvas pokalbis paveikesnis.

Gyvas - tiesa. Ir su kuo dabar gyvai pasikalbėtum?

Tai gal - telefonu? Raštas filtruoja niuansus.

O telefonas visada sugedęs. Pasakai, ką jauti, o anas išgirsta, ką jis jaučia. Prasmė išsikreipia. Čia tau - nebe niuansai.

Sutinku.

Tai papilstyk ir sėsk prie darbo.

Tvarkoj. Pasiruošęs.

Į sveikatą. Pradėkim nuo to, kam rašome?

Manau, valdžiai.

O kas mūsų valdžia?

Prezidentas. O gal - Ministras Pirmininkas? Žinau - rašykim Valstybės Gynimo Tarybai.

Kas ją sudaro?

Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo pirmininkas, Gynybos ministras ir Kariuomenės vadas.

Tai kuriam rašytume?

Visiems bendrai.

„Miela Gynimo Taryba...“ Lyg kokiai damai... Ir dar sulipdytai iš penkių vyrų. Netinka.

Tai kiekvienam atskirai?

Tą patį? Žemas lygis. Taikykim aukščiau.

Į Briuselį?

Dar aukščiau.

Trumpui? Tik jis nieko neskaito.

Chmm... Šitą perskaitytų. Blogiau, kad jis - svetimos valstybės vadovas. Kvepia išdavyste.

Mes gi sąjungininkai.

Tai va, prasideda diplomatijos vingrybės, interpretacijos. Netinka.

Popiežiui? Dalai Lamai?

Matai, neaišku - kuriam. Netinka.

Noamui Čomskiui?

Neblogai. Kreipsimės į protingiausią žmogų pasaulyje. Vardink visus kandidatus.

Roberto Calasso, Slavojus Žižekas, Džiordžio Agambenas, Peteris Sloterdijkas, Džonas Ellis, Antonio Damasio, Danielis Dennettas...

Perdėm materialistiški ir ideologizuoti. Rask dar laisviau mąstantį kūrėją, gal menininką.

Tarantino, Pelevinas, Akuninas, Houellebecqas... Ganelinas, Koršunovas, Landsbergis... Hockney, Khržanovskis...

Perdėm komerciški.

Handke, Coetzee...

Stop. Džonas Maksvelas tinka. Tarpkultūrinis nobelistas, humanistas, veganas. Baltas vakarietis, uostęs Oriento. Politiškai nekorektiškas. Autistiškas. Geresnio nerasim. Papilstyk dar.

Angliškai rašyt? Bus gėda...

Rašyk lietuviškai. Drąsiai, laisvai. Nuneši išverst Užgiriui ar dar kam nors. Jei vertimas klius, pataisysim. Būk sveikas!

Ačiū. Tai pradedu: „Brangus pone J.M.Coetzee, Kreipiamės į Jus, protingiausią pasaulyje žmogų, šios baisios...“

Stop. Nesimeilink. Be superlatyvų.

„...į Jus, protingą pasaulio žmogų...“?

Nekvailiok. Sakiau gi, rašyk - „laisvai mąstantį kūrėją“.

„...Kreipiamės į Jus, laisvai mąstantį kūrėją, pandemijos laikais ieškodami autoriteto, kuriuo pasikliautume.“

Neblogai. Dabar suformuluok problemą.

„Esame du laisvieji radikalai, įstrigę priešingose pozicijose: pusamžis...

 Kultūrtrėgeris.    

  „...pusamžis kultūrtrėgeris, keliantis gyvybę aukščiau kitų vertybių, ir ilgaamžis cinikas, diegiantis keistą visų formų medžiagos lygybės principą.“

Išbrauk „keistą“.

Gerai.

Dabar susikaupk. Ir įpilk dar. Negailėdamas. Taip.

Rašyk: „Žmoniją puola virusas, tokia negyvosios medžiagos apraiška, verčianti gyvuosius negyvėliais. Akivaizdu, kad naikindamas gyvąją materiją virusas didina negyvosios kiekį, tokiu būdu menkindamas jos vertę: pinga nafta ir auksas, akcijos ir pastatai, meno kūriniai ir saulėtekiai. Tarpininkaudamas vertės mainuose, virusas atkreipia graikų ir barbarų, vyrų ir moterų, laisvųjų ir vergų dėmesį į paprastą nuokrypį: gyvosios materijos vertė - pastovus dydis, o negyvosios - kintamas. Manome, jog tik ištaisiusi šį vertės suvokimo nuokrypį žmonija pasipriešins virusui.“

Į sveikatą. Tęsk iš naujos eilutės: „Brangus pone Coetzee, prašome Jūsų, ypač įkvėpti „Gyvulių gyvybių“...

„Gyvulių“, ne „Gyvūnų“?

Nepertraukinėk. Jam gi siųsim angliškai - „The Lives of Animals“, o lietuviškai madingiau skamba „gyvulių“.

Taigi, „Prašome Jūsų... paremti kurį nors požiūrį...“ Ne, paramos neprašykime, bus geriau - „išspręsti mūsų ginčą.“ Taškas.

Toliau - „Miltiadas skelbia, kad gyvastis nėra didesnė vertybė už duoną arba knygą. Neteigdamas, kad gyvybė nėra vertingas reiškinys, tačiau laikydamas, jog gyvos būtybės verte nepranoksta kitų gamtoje egzistuojančių materijos formų, jis taip pat pastebi, kad gyvųjų esybių vertė svyruoja panašiai kaip ir negyvų objektų. Medis žmogaus požiūriu tampa vertingesnis grybą, roplys už kirminą, žinduolis už paukštį, primatas už vabzdžiaėdį. Žmonės tarpusavyje yra visiškai lygūs, nepaisant skirtingos rasės ar kilmės, tačiau atidžiau įsižiūrėję matome, jog vaisius dažnai būna vertingesnis už embrioną, moteris už vyrą, jaunuolis už senį.“

Dabar - dėl Švedijos. „Žinodami, kad Jūs, dukart neatvykęs į Angliją atsiimti savo „Bookerių“, pagerbėte Stokholmą dalyvaudamas Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje, drįstame atkreipti dėmesį į švediškojo ir britiškojo pandemijos įveikos modelių skirtumus, grindžiamus kaip tik aukščiau išdėstytais principais. Britai, kaip ir dauguma kitų europiečių, pakluso medikų šauksmui, praktiškai perduodami jiems valstybės valdymo galias, tuo tarpu Švedija, viena artimiausių meritokratijai oligarchinių demokratijų pasaulyje, nors ir prisidengusi monarchijos šydu, atkakliai puoselėja išmintingą požiūrį: senoliai privalo saugotis, o visuomenė jiems padėti. Tokia laikysena neiškelia gyvybės išsaugojimo kaip svarbiausio karalystės prioriteto, palikdama laisvę vertinti kitas materijos ir sąmonės žaismės apraiškas.“

Na, kaip skamba?

Skamba visai intelektualiai, stinga nebent diskurso ir hermeneutikos.  

Nesišaipyk. Iš naujos eilutės: „Miltiadas tiki, kad ši drąsi ir sąmoninga strategija tinka Vakarų demokratijoms ir Rytų diktatūroms užbaigiant karantino suvaržymų kančias. Tuo tarpu Ignas dėl siaurų asmeninių interesų, susijusių su jaunystės sentimentais studijoms Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete, teikdamas pirmenybę gyvybių apsaugai nuo viruso, aklai įsikibęs laikosi susirgimų amplitudės mažinimo visuomenės gerovės bei laimės sąskaita plano.“

Kvepia gyvulių ūkiu.

Nekvepia. Esmę išdėstėm. Dabar pats pabaik.

Gerai. „Tikėdamiesi verdikto mūsų ginče ir pagarbos ne tik gyvųjų būtybių, bet ir mineralų bei kitų neorganinių junginių, o taip pat ir virusų esaties tikrovei, keliame vitamino C ir spygliuočių eliksyro kokteilio taures į Jūsų sveikatą, maloniai prašydami suteikti teisę parašyti scenarijų ir sukurti meninį filmą pagal Jūsų 2003 m. nobelistinę paskaitą "Jis ir Jo žmogus. Linkėdami laimės...“   

Teisingai. Na, į Coetzee‘ės sveikatą.

Būkim sveiki.

2020 m. kovo 25 d., trečiadienis

Aischilas: „Gerai, laukiu trilijono“

Ačiū, kad atbėgai. Jaučiu, kaip imu nupušt.

Pats nebėgioji?

Žmona neišleidžia: „Virusą parneši.“ Nors tokioje saulėkaitoje ar ilgai tas virusas ore išgyvena?

Nežinau. Jis gi negyvas. Esu girdėjęs, kad net vandenį iš upės, palaikius saulėje valandą skaidriame butelyje, galima drąsiai gert.

Maniškei nepaaiškinsi. Sandėliuką panaikinom, dukrai kambarį įtaisydami. Trepsėčiau ten dabar. Vietoje, bet pulsą pakelčiau.

Eiliuoji?

Klampiai. Vos palengvėja, bet neprasimušu. Nebent tokius:

Negyvas virusas - lyg ledas, lyg akmuo
Paklojo vyrą nė nesusimąstęs.
Taip karštą vasarą dangaus vanduo
Sušalęs kirto mirtinais kiaušinių kąsniais.

Nebėr poeto. Stovi traukinys...
Bejėgis daugtaškis nebyliai klausia,
Kada pavargęs nuo pasaulio kankinys
Pavers bereikšmius tauškalus prasminga pauze?

Ei, čia gi tik pauzė! Ir gal išties prasminga...

Nežinau. Negirdžiu jokio plano. Kiek truks karantinas? Gal tu žinai?

Niekas nežino. Mėnesį - du - tris. Gal ilgiau?

Nežinau, kaip šitiek atlaikyt. Ir kokia prasmė? Moki paaiškint?

Kreivę lyginam. Kad visi ligoniai tilptų į reanimacijas.

Tiek aš suprantu. Mūsų sveikatos sistema paliegusi, nepatemptų daugiau sergančiųjų, todėl visi sėdim karantine. Bet koks planas? Kas nors stato ligoninę?

Žmonės grįžta, juos prilygina virusams. Dėl ko? Idant išgelbėtų kitus žmones, kuriuos paskui vis tiek prilygins virusams. Žodžiu, virusai - tai mes.

Viskas greit keičiasi, visi kiek sutrikę. Normalu.

Nenormalu! Jeigu planas - pusantrų metų laukti vakcinos, kas tiek atlaikys?

Atlaikysim, mes gi visko matę. Dirbi?

Tyčiojiesi? Žinai, kokios mano pareigos?

Pasakyk.

Plėtros projektų vadovas. Tik darbuokis!

Na, taip…

Žmona - ministerijoje vyriausioji specialistė. Nuotolinių būdų jai niekas neparuošė, tai pilietiškai karantinuojasi: žiūri “Kino pavasarį” ir viruso bijo. Vaikai per diskordą mokosi, o aš sienom lipu. Savininkas pažadėjo neatleisti, kol bankas sąskaitos neištuštins. Paprašė kreditą nukelti, tai ten tik pagrasino už tokias šnekas reitingą sumažinti. Porą mėnesių gal pratemps, o tada...

Centriniai bankai įlies trilijonus.

Šūdmala: trilijonai iš dangaus - visiems užteks. Kur logika? Pristigai pinigų - atsispausdini? Gerai, lauksiu trilijono. Tu bent įkerti, koks tai skaičius?

Tūkstantis milijardų.

Aš, jeigu rimtai, ir milijono nesuvokiu. Baisiausia, kad nėra plano. Jaučiu, kad sistema persiformatuoja, o į ką - nenutuokiu. Ir vaikams paaiškint nemoku.

Sistema periodiškai persiformatuoja jau gal 100 000 metų. Bėgam rytoj ilgą - krantine pasikarantinuosim. Sugalvosim ką nors.

Neišleis. Sako, telefonus trekina, baudos, areštas...

O tu pabėk be telefono. Kaip Domertas. Dviese saulutėje apsuksim ratą - jokios žalos. Vilniaus maratonas įvyks, pamatysi. 

Maniškei valdininkei neįrodysi. Dabar ji - mano bankininkė. Šiukšles išnešu ir - atgal. Eisiu jau, susirašom kaip nors...

2020 m. kovo 22 d., sekmadienis

Miltiadas: “Neimkite galvon, ką sako jaunimas“



Eik vidun, nestovėk. Įkišk raktą spynon, duryse laikau, bijau pamest - paskutinis. Duokš maišus, oi kiek čia visko...

Atnešiau šaldytų daržovių, makaronų, dezinfekcinio skysčio, knygų...

Nereikėjo, visko prisitempiau. Antradienį už du šimtus prisipirkau. Rekordas.

Nevaikščiokit po miestą, karantinas.

Karantinas, sakai. Žinai ką reiškia tas žodis?

Ne.

Keturiasdešimt dienų. Nuo itališko quarante. Tiek laikydavo uoste atplaukusį iš užjūrių laivą, įtarę, kad atplukdė kokį užkratą. O aš užsienin jau keturiasdešimt metų kojos nekeliu. Koks man, sakyk, karantinas?

Galit užsikrėst nuo kitų. Vyresni sunkiau serga ir dažniau miršta.

Gąsdini?

Rūpinuosi.

Gąsdini. Negerai. Nors mane kuo pagąsdinsi? Dvidešimčia, o gal jau daugiau, metų viršijau Lietuvos vyrų amžiaus vidurkį. Galiu krist kiekvieną sekundę be jokio viruso. Jei užsikrėsčiau virusu ir padėčiau šaukštą, prirašytų skambiai prie aukų, o man gal tiesiog laikas atėjo? Ką? Gal panorau taip iškeliaut?

Jūs mums reikalingas.

Aš ir nedingsiu. Nesulauktum. Yra tvermės dėsniai. 

Tik tu turėjai galvoje, kad aš reikalingas gyvas. Va toks. Taip?

Taip, aišku.

Tau aišku... Visiems jums viskas aišku. Negalvoji. Kuo gyvybė vertingesnė už kitas kategorijas?

Mes gi žmonės. Norim gyvent.

Žmonės yra kas kita... Beje, per kažkokį „žmonės cinema“ vakar „Trejetą“ pažiūrėjau. Neblogai. Stipriam trejetui. Net pagalvojau, kad stengiesi mąstyt.

Ačiū.

Bet kad nemąstai. Ar vienas žmogus vertingesnis už kitą?

Ne.

Neskubėk. Ar žmogus vertingesnis už gorilą? O už pelėdą? Ryklį? Už slieką? Atsakau: „Taip, vertingesnis.“ Kas kalba kitaip, meluoja.

Varom toliau. Vertingesnis čia yra ne žmogus, o sąmonė. Va, Deivydas Čalmersas aiškiai sako: „Sąmonė yra tokia pat pamatinė kategorija, kaip laikas arba erdvė.“

Gražu. Tačiau sąmonės nėra be gyvybės.

Įžūlus teiginys, bet palikim taip. O gyvybė be sąmonės yra?

Aišku, yra.

Apstu! Visi entuziastai karantinininkai dar gyvi, bet jau pusiau sąmoningi.

Turėjau galvoje...

Patylėk. Kalbėjausi vakar telefonu su bičiuliu. Sako: „Atsisveikinau su anūkais visam laikui.“

Per skaipą galima bendraut.

O paglostyt?

Karantinas kada nors baigsis.

Va! Kada nors. Laikas. Laikas yra pamatinė kategorija, o gyvybė - ne. Nepaisant to, ji dabar iškelta virš laiko ir sąmonės.

Pats išsiaiškinai su Meškiu ir Daujotyte, kad virusas negyvas. O koks galingas. Tai, sakyk, kodėl civilizacija šitaip rizikuoja, kad aš likčiau gyvas? Nors ir supančiotas karantino.

Dėl civilizacijos gal persūdot?

Norėčiau klysti. Prisimeni, kas po Rugsėjo 11-osios dėjosi?

Viskas grįžo į vėžes.

Tik vandens į lėktuvą neįsineši. Prietaisai ištobulėjo, aptinka menkiausią parako kruopelę kišenėj, o vandens - neleidžia. Nes tokia tvarka. Nesąmonė?

Taip patogiau.

Taip. Kam nors patogiau. Taip ir dabar - jaunimui patogiau, kad prisidengę seniais suktų savo nesąmones. „Rigas laiks“ kadaise nekalbindavo jaunesnių nei šešiasdešimties. Ir teisingai. Nereik imt galvon, ką jaunimas sako.

O jums neatrodo keista, kad balsuoti galima tik nuo aštuoniolikos, bet iki mirties? Gal vertėtų ir iš senolių atimt rinkimų teisę?

Išgraužk. Mūsų daugiau.

Gerai, keliauk į savo karantiną, o aš susidėliosiu tavo dovanas ir - ristele savo takais. Pavasaris, ultra violetas geriausiai dezinfekuoja.

Neikit niekur, prašau. Atnešiu visko, tik parašykit. Skaitykit Peleviną.

Gerai, gerai, neaiškink. Kiaušinis vištą mokys... Keliauk pas savo gyvybės entuziastus.

Laimingai!

Ė, kur mano raktas? Girdi? Išleisk tučtuojau!