2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Bėgimo glamūras









Žinant, kad kai kurie sovietinio tipo bėgimų organizatoriai iš dalyvių vis dar reikalauja sveikatos pažymų, toks užrašas gali ne juokais išgąsdinti. Laimei visaapimanti Briuselio ir Piliečių gerovės kontrolė dar neįsigalėjo tiek, kad būtų draudžiama autis sportbačius, neturint identifikacijos įrodymų.

Čia bėgimo batelių pardavėjų rinkodara: parodai pasą, gauni porą naujo modelio avalynės, bėgdamas išsivalai galvą ir tik tuomet sprendi, pirkti juos ar ne. Pažangu.

Šiandien Lietuvos bėgiojimo industrija žengė septynmylį žingsnį pirmyn. Vienas garsiųjų sporto prekių ženklų – Nike - išdrįso kaip reikiant paremti konkrečias varžybas. Lig šiol jų konkurentai geriausiu atveju skirdavo suvenyrinių marškinėlių dalyviams ir sportbačių nugalėtojams. Pinigų rengėjams tekdavo ieškoti kitur. Dabar gi Adidas, Puma ir Asics privalės pasukti smegenis ir papurtyti pinigines, siekdami prilygti išsišokėliams, sukvietusiems daugiau kaip du tūkstančius mėgėjų pabėgioti į savo renginį. Nike nutildė verksnius, kad lietuviai tingi sportuoti, todėl tokioje mažoje ekonomikoje nėra erdvės rėmimams, ir susikūrė gerą naujos rinkos kąsnį tiesiog lygioje pievoje prie Vingio parko estrados.

Nike „Aš bėgu“ priviliojo daugiausia gan „žalius“ risnotojus. Patyrę veteranai rinkosi „Lietuvos Bėgimo taurės“ etapą Birštone ir pabaliavojimą, prisidengus sportu, Palangoje. Užtat starto prieigose pulsavo jaunatviška miesto minia, kurioje sukiojosi ir pažįstamų iš žydrųjų ekranų veidų.

Štai Leonardas Pobedonoscevas, baigęs be cenzūros filmuotis „Tylioje naktyje“, jau susiruošė skrydžiui į Sierra Leonę. Tik ne kruvinojo deimanto savo bendravardžio kolegos Di Caprio pramintais keliais ieškoti, o maratono bėgti. Kartu su bendraminčiais Mindaugu, Tomu ir Olegu iš „Running for Change“ mūsų aktorius dalyvaus labdaros misijoje, rinkdamas lėšas tos negandų nualintos šalies mokykloms statyti. Gal tikrai gavę nors kiek švietimo vaikystėje, tenykščiai susivoks toliau eiti takais dorybių, užuot skerdę viens kitą?

Aukštais sporto rezultatais glamūrinis „Aš bėgu“ nepribloškė, rekordų nepažėrė, bet mums mėgėjams tie dalykai nėra esminiai. Daug svarbiau, kad ši iniciatyva smarkiai išjudino miestiečius ir kilstelėjo masinių savaitgalio bėgimų kartelę dar aukščiau.

6 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Vilniaus pusmaratonis plius šis Nike bėgimas tikrai pakėlė masiškumą, ypač jaunimo tarpe, į naują lygį. Smagu buvo matyti tiek užsispyrusių 5km naujokų, siekiančių finišo.
Tikėkimės, kad per vasarą šis užtaisas neišgaruos. Siūlyčiau Vilniaus maratono organizatoriams dar kažką masiško pasiūlyti vasaros pabaigai :)

Anonimiškas rašė...

Džiugus, entuzijastingas, šypsningas renginys. Tokia gausybė jaunimo nustebino ir pamalonino - mes dar gyvi ir kūnas ir sielomis...Mes kartu - jėga !
Buvau skeptiškai nusiteikęs Nike atžvilgiu - labai maloniai apsirikau. Šaunuoliai, daugiau tokių renginių, daugiau tokios suvienijančios žmones bendros dvasios !

Anonimiškas rašė...

Kodėl pamiršote paminėti bėgimą Alytuje prieš vėžį? Ne visi rinkosi "pabaliavoti"... nieko čia tokio stebuklingo neįvyko, bėgimas kaip bėgimas, todėl bent jau prizais pasireklamavo

Anonimiškas rašė...

2012 m. gegužė 27 d. 10:56

Nesmone papezejai

Dainius rašė...

Reikia nepaleisti per vasarą šį pavasarį kilusios bėgiojimo bangos ir rugsėjo 9 d. turėsim rekordinį dalyvių skaičių

Anonimiškas rašė...

lenkiu galva pries Nike. Su pinigais ir know-how padare viena geriausiu masiniu sporto renginiu Lietuvoj. Orkestrelis, didzejai, veiksmas palapiniu zonoj. Jokiu priestartiniu kalbu is sporto funkcionieriu puses. Saunuoliai!