Ištvermės jojikės paliko vilčių ultra bėgikams

Kovo 17 d. „Šviesos karių“ klube apsilankė ištvermės jojimo meistrės Ugnė Mateikaitė (nuotraukoje dešinėje) ir Gabrielė Širvinskaitė. Štai ką Ugnė atsakė į klubiečių klausimus.

Kas yra ištvermės jojimas?

Tai į maratoną panaši sporto šaka, kurioje sportininkai ne bėga, o joja žirgais. Distancijos būna nuo 20 iki 160 kilometrų. Dar rengiamos dviejų dienų varžybos, kai reikia nujoti 200 km: po šimtą pirmą ir antrą dieną.

Kaip vyksta lenktynės?

Nereikia nujoti viso atstumo vienu išbėgimu: maždaug kas maždaug kas 35 kilometrus būna veterinariniai sustojimai, per kuriuos patikrinama, ar žirgas gali toliau bėgti dėl sveikatos. Konkrečiai, jo širdies ritmas per 20 minučių turi grįžti prie 64 dūžių per minutę dažnio, kitaip tęsti varžybų neleidžiama. Ramybėje gero žirgo pulsas būna kokie 38 dūžiai, o trasoje svyruoja nuo 120 iki 150 tvinksnių per minutę.

Veterinarinio sustojimo metu specialistas patikrina ne tik pulsą, bet ir metabolizmą, žarnyno būklę, apžiūri, ar žirgas neapšlubo. Jeigu savijauta gera, jis išleidžiamas antram ratui, ir taip toliau.

Kiek trunka visas sustojimas ir kaip jo trukmė įskaitoma į rezultatą?

Kol žirgo širdies ritmas grįžta prie nustatyto lygio, laikas eina, bet treniruotiems žirgams paprastai užtenka poros minučių. Po to laikrodis stabdomas privalomam pusvalandžiui, kuris skiriamas poilsiui per kiekvieną sustojimą.

Kaip ruošiatės tokioms varžyboms?

Pirmiausia reikia rasti tinkamą žirgą. Tai nėra taip paprasta: žiūrima jo kilmė ir, aišku, duomenys. Daromos rentgeno nuotraukos, analizuojamos kojos, stuburas... Žirgas išjodinėjamas trejų metų, bet jo raumenynas pradedamas ruošti dar anksčiau. Keturmetis jau gali nubėgti 20, penkiametis – apie 50, šešiametis – apie 80 kilometrų. Standartinėje Pasaulio čempionatų šimto mylių (160 km) distancijoje leidžiama startuoti tik nuo septynerių metų.

Ar lenktyniniams žirgams sudarote ypatingą dietą?

Taip. Jie nuolat gauna įvairių vitaminų ir papildų: sausgyslėms, kaulams stiprinti. Prieš varžybas duodama elektrolitų ir aminų. Trasoje žirgai gaivinami vandeniu. Po varžybų jiems pasiūlome specialių medžiagų atstatyti elektrolitų balansui.

Bėgikai atidžiai renkasi avalynę, o kokie priedai svarbūs jūsų sporte?

Svarbiausia parinkti tinkamą balną. Jeigu jis bus nepatogus, žirgas negalės normaliai bėgti, o ilgoje distancijoje net apšlubs. Pasagos taip pat būna specialios: treniruotėms - sunkesnės, varžyboms - lengvesnės. Yra net apskaičiuota, kiek pasagų lengvumas pagerina rezultatą.

Per kokį laiką įveikiamos ilgosios distancijos?

Kad rezultatas būtų įskaitytas, minimalus vidutinis greitis turi siekti 12 km/h. Geri žirgai išlaiko 16 -18 km/h greitį. Pasaulio čempionatuose greitis pakyla virš 20 km/h, o 160 km nuotolio Pasaulio rekordas buvo pasiektas, jojant beveik 25 km/h vidutiniu greičiu. Minėtos pusvalandžio pertraukos neįskaitomos.

Kaip treniruojasi raiteliai?

Įvairiai. Ištvermės jojimas populiariausias Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ten skiriami milžiniški pinigai žirgų atrankai, priežiūrai ir parengimui, todėl užauginami patys stipriausi ristūnai. Žirgams statomos prašmatnios arklidės su baseinais, jiems dirba šimtai žmonių: treneriai, masažistai, kineziterapeutai.

Bet varžybose dėl savo giminės garbės dalyvaujantys šeichai joja tragiškai – tik tiek, kad išsilaiko balne ir daužo arkliui nugarą. Tie raiteliai, kurie patys ruošia savo žirgus, paprastai dirba bent su dviem ir jodinėja po 4-6 valandas kasdien. Papildomai sportuoti kaip ir nebereikia, nes pats jojimas suteikia milžiniškų fizinių krūvių.

Kas lemia sėkmę ištvermės jojime?

Svarbiausia – gerai parengtas žirgas. Arabai užsiaugina arba įsigyja tokius žirgus, kad gali juos ginti, negailėdami ir negalvodami apie nieką. O šiaip nuo raitelio irgi daug priklauso: turi jausti žirgą, stebėti varžovus ir teisingai pasirinkti taktiką.

Geras jojikas žymiai palengvina žirgo naštą. Vietomis net nulipa ir bėga šalia. Taisyklės tai leidžia: svarbu raitam tik startuoti ir finišuoti. Todėl užsienyje ištvermės jojikais dažnai tampa buvę stajeriai.

Kokios varžybos rengiamos Lietuvoje?

Ši šaka pas mus dar nauja. Prieš dešimtį metų pirmosiose ištvermės varžybose buvo jojama tik keliolika kilometrų, o pernai liepą Kurtuvėnų regioniniame parke jau vyko tarptautinis turnyras, kuriame trys dalyviai varžėsi 120 km nuotolyje, o aš pati jojau 90 km. Nacionalinio lygio čempionate, tausodamos žirgus, dažniausia siekiame ne kuo geresnio rezultato, o tik užbaigti nuotolį, įvykdyti kvalifikacijos normatyvus ir įgyti patirties rimtoms tarptautinėms varžyboms. Ilgųjų distancijų statistika atskleidžia, kad jas užbaigia tik pusė dalyvių.

Ar vyrai varžosi kartu su moterimis?

Taip. Lietuvoje geriausių rezultatų kol kas pasiekia merginos, o mano trakėnų veislės kumelė Sirena yra stipriausias žirgas.

Kiek mūsų šalyje yra ištvermės jojikų?

Nors kartą varžybose yra startavę apie 50 žmonių. Suskaičiuotume gal dešimtį tokių, kurie įsivaizduoja, ką reiškia 80 km nuotolis, o iš esmės suprantančių, kas yra žirgų ištvermės sportas, turinčių ilgalaikę viziją, ne tik siekiančių nugalėti bet kuria kaina, yra dar mažiau.

Mes turime vieną žirgą, kuriuo dar porą sezonų galėsime joti 120 km distancijose. Kiti Lietuvos jojikai savo arklius taip nuvarė, kad jiems ir 80 km nubėgti jau yra sunku. Taip pat auginamės jauną perspektyvią kumelę, tačiau jai iki rimtų varžybų dar teks padirbėti ketverius metus.

Kur ruošiatės startuoti šiemet?

Pirmosios varžybos pavasarį bus Rusijoje. Esame suplanavę trejas – ketverias tarptautines varžybas, iš kurių vienerios – atviras Lietuvos čempionatas.

Gal būtų įdomu palenktyniauti su ultra bėgikais?

Kodėl gi ne. Atvažiuokite į mūsų čempionatą Kurtuvėnuose. Ten trasa labai tinkama tokiam eksperimentui.

Ačiū už pokalbį ir pakvietimą. Pamėginsime sukurti kokią nors intrigą.