"Pirmasis“ skamba patraukliai.
Ne taip solidžiai, kaip šimtasis, bet ypatingai. O „Word‘o“ redaktorius vis dar raudonai pabraukia „pusmaratonį“ vingiuota linija. Jis neinformuotas, kad Lietuvoje pusmaratonis gimė dar 2010-aisiais. Tai senovėje žmonės pas mus bėgdavo pusę maratono.
Šeštadienį atslinkus į Vingio parko estradą, maloniai
nuteikė šventės vedėjai – eterio profesionalai ir įžymūs bėgikai Saulenis Pociūnas
su Vlada Musvydaite - Baranauskiene. Lygis.
Suktoje trasoje slypėjo pavojų pasiklysti, bet
rengėjai su savanoriais juos sutramdė, nukreipdami bėgikus teisinga linkme. Matininkų
guru Alfonsas Kazlauskas garantavęs, kad 21 km 097,5 m atstumo paklaida telpa į
metrą, pats atbėgo dešimtas, nugalėdamas tarp penkiasdešimtmečių. Pirmieji finišavo
Vytautas Gražys ir Renata Siliuk
.
Gražu, kad Vilniaus ir Druskininkų pusmaratonių
šeimininkai susitaikę ėmė bendradarbiauti. Malonu, kad į trumpuosius
popietinius bėgimus tauta traukė lyg į atlaidus. Organizatoriai, nusprendę, kad
pusmaratoniu vadinamas ne tik nuotolis, bet ir bėgimo šventė, dosniai padalino
trofėjinių medalių su distancijos pavadinimu net atlapnojusiesiems tik 5 ar 10
km. Sako, kitais metais ir „Nike“ bėgimas prisiglaus po pusmaratonio aura.
Parko takai atiteko vien bėgikams, žiūrovams, dviratininkams
ir „Darom!“ dalyviams. Nors vieną pusdienį Vingis pailsėjo nuo automobilių
grūsties ties „Lakštingala“. Štai generalinio rėmėjo vadovui teko skuosti nuo parko
prieigose paliktos mašinos, kad suspėtų į startą. Ir nieko, liko patenkintas tiek
apšilimu, tiek varžybomis.
Toks eismo ribojimas turėtų galioti nuolat. Na, bent
sezono savaitgaliais. Gal tuomet Vingio parko dvasios dažniau atsiųstų tobulas oro
sąlygas. Bėk ir norėk.