Pakabukai moterų nevilioja

Mūsų geltonkasės – ne kokios šarkos patarškos. Blizgučiai joms nerūpi, net jeigu tai Lietuvos čempionato sidabras ar bronza.

Tokia išvada peršasi, perskaičius žinutę iš 10 000 m bėgimo šalies pirmenybių, vykusių penktadienį Marijampolėje. Kovoti dėl aukščiausių šių metų apdovanojimų į startą stojo dešimt vyrų ir ... dvi gražiosios lyties delegatės.

Na, dėl vyrų verkti nėr ko: kai užsiregistruoja greičiausi Tėvynės stajeriai, su jais varžytis pasiryžusį ultrininką Julių Važgėlą lieka tik pagirti už narsą. Ir rezultatai sveikai kuklūs – čempionas Martynas Stanys finišavo per pusvalandį ir 50 sek., Julius – per 37 min. 31 sek.   

Abiem čempionato dalyvėms atskiro starto niekas, aišku, neskyrė – teko sukti 25 ratus drauge su eikliaisiais riteriais. Milda Vilčinskaitė nuskynė auksą, atbėgusi per 36 min. 29 sek. Žinant, kad elitinės ilgųjų nuotolių damos rengiasi Europos čempionatui ir Olimpinėms žaidynėms, čempionės rezultatas niekam gėdos nedaro. 

O štai vicečempione tapusios Agnės Čėsnaitės teisėjams teko laukti 48 min. 11 sek... Nuoširdžiai ploju Agnei už ryžtą garbingai užbaigti distanciją ir atsiimti pelnytą sidabro medalį. Vienai spausti bent penkis ratus, varžovams jau išsiskirsčius, turėjo būti nesmagu, bet gi tai ne jos kaltė!

Negi Lietuvoje neliko amazonių ir afrodičių, pajėgiančių nuskuosti dešimtį kilometrų per 40 - 45 min.? Nesąmonė. Užmetęs akį į mėgėjiško šiųmetinio Nike bėgimo lentelę, aptikau septynis moteriškus rezultatus, Marijampolėje galėjusius atvesti jų savininkes ant prizininkių pakylos ir amžiams įrašyti istorijoje. O juk stadione bėgasi greičiau negu Vingio parko kalvomis.   

Spėju, kad čia ir vėl kalti vyrai: suvalkiečiai šeimininkai, tinkamai nepakvietę viešnių į sporto šventę, ir bėgikių artimieji, nepavėžinę potencialių medalininkių į čempionatą.