Į naujas laimes!

Šiandieninis bėgimas Vilniuje dar atkakliai purtosi sovietinio  naujametiškumo, bet tapęs Kalėdiniu vis tiek pasiliko nemaža anų laikų atributų: laiko kortelių bei medalių deficitą, triuštelėjusias palapines, samčiu dalijamą arbatą, ir žaviai besišypsančią, jaunyste trykštančią Snieguolę. Greta jos melancholiškas Senelis, rodėsi, gedi prabėgusių švenčių, svajodamas apie užtarnautą poilsį.

Trisdešimt septintą kartą iš eilės rengiamos varžybos savaime traukia ypatinga aura, todėl joms nereikia nė ypatingos reklamos. Šviesios atminties Jono Grigo, buvusio stajerio ir „Žalgirio“ stadiono direktoriaus, kūrinys pagaliau rado paveldėtojus su užmoju. Tikėkimės, kad smagus bėgimas klestės, suviliodamas daugiau supratingų rėmėjų, ir pasiūlys ištikimiems dalyviams naujos kokybės: visiems užteks dovanų bei dėmesio, trasa, jau peršokusi per Nerį, įsiverš į Senamiestį, estafetėje lenktyniaus ne tik „Lietuvos pašto“, bet ir kitų garbingų įstaigų nykštukai.

Esu aptikęs, kad šis paskutinis metų palakstymas turi vieną paslaptį: jei prasiveržęs pro starto minią sugalvoji norą, kurį visą kelią bėgdamas maudai mintyse, kitais metais jis išsipildo. O gal tai veikia visuose bėgimuose? Linkiu bėgioti ir būti laimingiems!